Pasak Ingridos Šimonytės, jau daug institucijų tokias sutartis nutraukė ir pasirinko garantinį tiekimą.
„Manau, kad turėtų (nutraukti sutartis – BNS)“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė premjerė.
„Nežinau, ar tiekėjas („Inter RAO Lietuva“ – BNS) galės užtikrinti elektros tiekimą. (...) Jeigu tiekėjas biržoje negali tiekti elektros, tai tokia sutartis su juo negalėtų galioti. Tai negalės galioti, – pridūrė I. Šimonytė.
„Žinau, kad daug institucijų tokias sutartis jau yra nutraukusios, išėjo į garantinį tiekimą ir turės skelbti naujus konkursus“, – pridūrė premjerė.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad spaudimas valstybinėms institucijoms atsisakyti kontraktų su Rusijos kontroliuojamomis bendrovėmis yra „teisingas dalykas“.
„Atsisakymas arba spaudimas atsisakyti kontraktų su Rusija yra teisingas dalykas. Valstybės institucijos tame dalyvauja“, – Seime žurnalistams sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Manau, kad daug kas atsibunda į tą naują realybę, kuri dabar formuojasi ar susiformavo po vasario 24-osios. Nenuostabu, Lietuva yra Vakarų pasaulio dalis. Tiek ir Vakarai, tiek ir Lietuva atbundam ir darom, ką galime“, – teigė ministras, atsakydamas į priekaištą, ar dabartiniai bandymai nutraukti sutartis yra nuoširdūs, nes karas Ukrainoje vyksta nuo 2014 metų.
Vis dėlto G. Landsbergis mano, kad Rusijoje dar veikiant kai kurioms Lietuvos įmonėms tai silpnina Vyriausybės argumentus, raginant iš Rusijos trauktis Vakarų įmones.
„Turime būti nuoširdūs iki galo, nes turime ir lietuviško verslo, kuris dar Rusijoje sėkmingai veikia. Tiesą sakant, tai mūsų argumentus šiek tiek silpnina reikalaujant vakarietiškų įmonių, kad jos atsisakytų Rusijoje verslų“, – tvirtino G. Landsbergis.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, šiuo metu galiojančias sutartis su „Inter RAO Lietuva“ turi 58 savivaldybių ar valstybės įstaigos, iš jų 17 sutarčių baigsis po kelių mėnesių. Tarp tokių yra Vilniaus miesto klinikinė, Gargždų, Alytaus, Rokiškio, Ignalinos, dvi Klaipėdos ligoninės, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Akmenės, Širvintų, Raseinių, Telšių vandens tiekimo įmonės, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Tebegaliojančias ilgalaikes sutartis su „Inter RAO Lietuva“ turi Lietuvos paštas, Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba, keliolika ligoninių, poliklinikų, šilumos ir vandens tiekimo įmonių.
BNS ketvirtadienį pranešė, kad kai kurie „Inter RAO Lietuvos“ klientai jau nutraukė ar ketina nutraukti elektros tiekimo sutartis su „Inter RAO Lietuva“.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki praėjusių metų pabaigos turėjo 377 komerciniai elektros vartotojai, tarp kurių buvo ne tik gydymo įstaigos, mokyklos, vandens ir šilumos tiekimo įmonės, bet ir Krašto apsaugos ministerijai (KAM) pavaldžios institucijos.
KAM BNS šią savaitę pranešė, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centras jau turi naujas sutartis su kitais tiekėjais, tuo metu Lietuvos kariuomenės Logistikos valdyba ir Karinių oro pajėgų oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba turi tebegaliojančias sutartis su „Inter RAO Lietuva“, tačiau joms pavesta pakeisti tiekėją.
Sutartį su „Inter RAO Lietuvos“ iki 2023 metų liepos turėjusi Vyriausybės kanceliarija prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą sutartį nutraukė, dabar elektrą jai tiekia Energijos skirstymo operatorius (ESO). Toks garantinis tiekimas yra brangesnis.
Pagal CVPP, galiojančias sutartis su „Inter RAO Lietuva“ iki 2024 metų balandžio turi Kriminalinės policijos biuras (43 tūkst. eurų vertės), iki 2023 metų liepos – Santaros klinikos (3,5 mln. eurų).
„Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG infra“ 5,9 mln. eurų vertės sutartį, galiojančią iki šių metų gegužės, žada nutraukti, kai konkurso būdu atsirinks naują elektros tiekėją, tą patį netrukus padarys ir „Vilniaus vandenys“, iki šių metų rugpjūčio turintys 4,4 mln. eurų vertės sutartį.
„Inter RAO Lietuvos“ atstovas Juozas Ruzgys BNS ketvirtadienį patvirtino, kad su Vyriausybės kanceliarija sutartis abipusiu sutarimu jau nutraukta, o iš kitų įmonių tokių prašymų nėra gauta.
Elektra iš Karaliaučiaus, iš kur „Inter RAO Lietuva“ vienintelė importuoja elektrą į Lietuvą, šiuo metu teka leistina 140 MW galia. Maksimali 150 MW riba buvo nustatyta kovo 3 dieną dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
51 proc. įmonės akcijų paketas priklauso Suomijoje registruotai „RAO Nordic“, o šią valdo „Inter RAO“ – jos direktorių tarybai pirmininkauja Vakarų sankcionuojamas Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos Europos Sąjungos sankcijos.
„Inter RAO Lietuvos“ atstovai aiškina, kad I. Sečinas nėra įmonės naudos gavėjas, todėl sankcijos jai neturėtų būti taikomos.
2021 metų pabaigoje „Inter RAO Lietuva“ užėmė 10 proc. komercinių vartotojų rinkos, o bendroje tiekimo rinkoje jos dalis sudarė 6,8 proc.
