„Klaipėdos uoste jau matyti pirmieji persiorientavimo ženklai, krovinius iš Rytų kompensuoja kroviniai iš Vakarų, tikimės, kad priklausymas nuo vieno ar kito regiono uoste mažės, o krovinių srautai tiek geografiniu, tiek klientų, tiek vežamų krovinių atžvilgiu bus dar labiau diversifikuoti“, – pranešime sakė direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Labiausiai šiemet mažėjo birių krovinių – jų krauta 2,8 mln. tonų, arba 23,5 proc. mažiau nei prieš metus, o vien vasarį – 886 tūkst. tonų, arba 75 proc. mažiau (1,94 mln. tonų). Tam įtakos turėjo vasario 1-ąją nutrauktas bendrovės „Belaruskalij“ trąšų tranzitas – jų uoste buvo perkraunama apie 10-11 mln. tonų per metus.
Skystų krovinių – naftos produktų, trąšų, aliejų, suskystintų gamtinių dujų – krauta 1,1 mln. tonų, arba 16 proc. mažiau nei prieš metus, generalinių krovinių, kuriems priskiriami kroviniai konteineriuose, mediena, geležies ir plieno gaminiai bei metalo konstrukcijos, šaldyti bei ro-ro kroviniai, – beveik 13 proc. daugiau – iš viso 2,7 mln. tonų.
Klaipėdoje šiemet daugėjo krovinių konteineriuose (TEU) – jų sausį-vasarį perkrauta daugiau nei 137 tūkst. tonų, arba 45 proc. daugiau nei pernai. Tai geriausias rezultatas Baltijos jūros rytinės pakrantės uostuose.
Sausio–vasario mėnesiais Klaipėdos uoste lankėsi 867 laivai – 196 mažiau nei pernai.
Anksčiau šį mėnesį A. Latakas teigė, kad dėl karo Ukrainoje ir kitų geopolitinių įvykių krova Klaipėdos uoste šiai metais gali kristi daugiau nei du kartus – iki 19 mln. tonų.
Pernai krova uoste viršijo 45 mln. tonų ir buvo 4,6 proc. mažesnė nei 2020 metais.
