ŽŪM teigimu, patikrinimas atliktas paaiškėjus, kad nuostolingai dirbančioje įmonėje kai kuriems darbuotojams 2019–2021 metais buvo mokamos rinkos sąlygas gerokai viršijančios algos, pavyzdžiui, vieno darbuotojo vidutinė mėnesio alga siekė 18 tūkst. eurų, kito – 12 tūkst. eurų. Didžiąją dalį darbo pajamų sudarė atlygis ir priedai už papildomus darbus ir projektus, kurių dalis, tikėtina, buvo atlikta darbo metu.
Laikinojo centro vadovo Artūro Paleko teigimu, patikrinimas sudaro pagrindą manyti, kad valstybės lėšos buvo panaudojamas netinkamai, dėl to nuspręsta visą informaciją perduoti teisėsaugai.
Patikrinimo duomenimis, visus sprendimus priimdavo vadovas, nebuvo jokios jų patvirtinimo ir kontrolės tvarkos.
Nustačius nepotizmo apraiškų, tuometinis centro vadovas Sigitas Puodžiukas pernai spalį pasitraukė iš pareigų.
Be to, įmonė nusprendė savo resursais kurti programinę įrangą vidaus naudojimui, neįvertinus, kiek realiai tai kainuos ir kokia programų kaina rinkoje. Už šių sistemų kūrimą kai kuriems darbuotojams buvo mokama papildomai. Tie patys darbuotojai ir priėmė sprendimus kurti tokią įrangą, ir patys ją kūrė ir dar už tai gavo papildomą užmokestį, kai kada net viršijantį pareiginę algą.
„Ministerija konsultuojasi su partneriais ir atnaujins lūkesčių laišką, kuriame bus aiškiai nubrėžta įmonės veiklos kryptis – kurianti didžiausią naudą visuomenei. Pirmiausia – daugiau skaidrumo ir efektyvumo“, – pranešime sakė ministras Kęstutis Navickas.
