Rusija iš esmės yra nemoki, o tai reiškia, kad jai milijardines paskolas teikę bankai jų gali ir nebeatgauti, bent jau artimiausiu metu.
Juolab kad Rusijos centrinio banko atsargos užsienyje yra įšaldytos ir šalis neturi kuo atsiskaityti su kreditoriais.
Todėl nieko keista, kad bankų akcijų kaina ėmė smukti. Pavyzdžiui, finansinių institucijų biržos indeksas „EuroStoxx Bank“ per pastarąsias keturias savaites sumenko net 40 proc.
Žemyn traukia ir daugelio automobilių gamintojų akcijų kainos. Ypač tų, kurie Rusijoje turėjo savo gamyklas, kurias teko karštligiškai palikti kone likimo valiai.
„Lietuvos rytas“ pateikia, kokios šių dviejų sektorių kompanijos gali nukentėti labiausiai.
Pietiečiai. Daugiausia Rusijoje yra įmerkusios Prancūzijos ir Italijos finansų kompanijos – maždaug po 25 mlrd. dolerių (22,74 mlrd. eurų).
Po 2014 m. Rusijos invazijos į Krymą daugelis bankų ėmė atsargiau žiūrėti į šią valstybę, bet ne Pietų Europos finansininkai. Savo veiklą nuo tada ten smarkiai buvo išplėtęs Prancūzijos milžinas „Societe Generale“. Užtat dabar vos per mėnesį jo akcijų vertė krito 40 proc., nes investuotojai nesitiki, kad bankas atgaus Rusijoje suteiktas milijardines paskolas.
Daugiau negu 40 proc. atpigo ir Italijos bankininkystės lyderio „UniCredit“ akcijos. Priežastis ta pati – per daug lėšų bus sudeginta Rusijoje.
Nelaimėlis. Vis dėlto net ir netekę dešimčių milijardų eurų šie bankai tikrai nežlugs, nes jų valdomas turtas gerokai didesnis nei galimi nuostoliai. Bet dėl Austrijos „Raiffeisen“ banko ateities garantuoti negalima.
Jis kur kas mažesnis nei „Societe Generale“ ar „UniCredit“, tačiau Rusijoje darbavosi išsijuosęs. Šioje valstybėje „Raiffeisen“ turėjo net 132 filialus su 9,3 tūkst. darbuotojų, aptarnavo maždaug 4,3 mln. klientų, iš jų nemažai buvo juridinių asmenų.
Rusijoje „Raiffeisen“ turi suteikęs net 11,6 mlrd. eurų paskolų, kurių atgauti greičiausiai nebepavyks. Apskritai ši šalis bankui užtikrindavo apie trečdalį pelno.
Negana to, austrai smarkiai išplėtoję veiklą ir Ukrainoje – ten turi 2,9 mln. klientų, 6,6 tūkst. darbuotojų, o negrąžintos skolos siekia 2,2 mlrd. eurų. Rusijos agresijos akivaizdoje vargu ar dauguma skolininkų pajėgs atsiskaityti su kreditoriumi, tad milžiniškas sumas teks gal net ir nurašyti.
Tad investuotojai skelbia tikrą pavojų – per mėnesį „Raiffeisen“ akcijų vertė nusirito daugiau nei 53 proc.
Sąrašas. Po prancūzų, italų ir austrų daugiausia kreditų Rusijai yra suteikusios JAV finansų kompanijos – 14,7 mlrd. dolerių (13,37 mlrd. eurų). Po jų seka japonai – 9,6 mlrd. dolerių (8,7 mlrd. eurų).
Vokietijos bankai rusams yra paskolinę 8,1 mlrd. dolerių (7,4 mlrd. eurų). Daugiausia – rinkos lyderis „Deutsche Bank“. Jo akcijos per mėnesį nuvertėjo 35 proc.
Judesiai. Iš Amerikos bankų daugiausia pinigų Rusijoje turi įsūdęs „Citigroup“ – pernai čia jo kredito rizikos apimtis siekė 9,8 mlrd. dolerių (beveik 9 mlrd. eurų). Kol kas šis bankas savo sprendimo dėl tolesnės veiklos Rusijoje nepriėmė.
Tuo metu kur kas menkiau veiklą šioje šalyje išplėtojęs „Goldman Sachs“ šią savaitę paskelbė pasitraukiantis iš šios rinkos. Čia jis buvo išdavęs apie 650 mln. dolerių (per 591 mln. eurų) paskolų.
Pasekmės. Kaip ir bankų sektoriuje, iš automobilių gamintojų Rusijoje daugiausia buvo investavę prancūzai, tiksliau, „Renault“. Per mėnesį kitų didžiųjų kompanijų akcijos krito vos po kelis procentus, o pastarosios – kone 40 proc.
Nieko nuostabaus, nes „Renault“ sustabdė tris savo gamyklas Rusijoje. Juolab šią savaitę sustabdyta gamyba ir „Lada“ fabrikuose.
Prancūzai valdė 68 proc. „Lada Auto Holding“ akcijų, o detales rusiškiems automobiliams tiekdavo iš savo gamyklų kitose šalyse, pavyzdžiui, Rumunijoje.
2021 metais „Renault“ ir jos valdomos įmonės Rusijoje pardavė maždaug 500 tūkst. automobilių, o tai sudaro 18 proc. visame pasaulyje kompanijos realizuotų mašinų. Nors tikslūs skaičiai neskelbiami, didelė dalis šių automobilių buvo pagaminta šalies viduje.
Skaičiai. BMW ir jos antrinė įmonė „Mini“ irgi sustabdė visą vietinę gamybą ir eksportą į Rusiją. 2021 metais šis Vokietijos koncernas Rusijoje pardavė maždaug 49 tūkst. automobilių, o tai sudaro 2,3 proc. visame pasaulyje jo pristatytų mašinų. Maždaug 12 tūkst. jų pagaminta pačioje Rusijoje.
Kitas Vokietijos automobilių pramonės gigantas „Volkswagen“ pernai Rusijoje pardavė maždaug 200 tūkst. automobilių – 2,3 proc. savo produkcijos. Didžioji dalis – apie 170 tūkst. – buvo pagaminti šalies viduje.
„Mercedes-Benz“ rusams praėjusiais metais pardavė 2,2 proc. automobilių – iš viso 44 849. Apie 20 tūkst. buvo pagaminta pačioje Rusijoje.
„Toyota“ įmonės Rusijoje pernai pagamino apie 80 tūkst. mašinų, o iš viso Japonijos kompanija čia pardavė 97 tūkst. (1,1 proc. pardavimų visame pasaulyje).
Projektą Rusijoje turėjo ir JAV „Ford Motor Company“, tačiau bendradarbiavimas su vietos „Soller“ įmone jau anksčiau buvo nutrauktas. „Ford“ rusams pernai pardavė 22 tūkst. automobilių (0,5 proc. visų pardavimų).
Bene menkiausiai nukentės Japonijos „Honda“. Rusijoje ji neturėjo jokių gamyklų, o praėjusiais metais pardavė tik 1400 mašinų (0,03 proc. visų pardavimų).
Pavojaus ženklai – ties kiekvienu kampu
Vis dėlto dėl karo ir vis labiau trūkinėjančių Vakarų ir Rusijos ekonominių santykių nukentės ne tik ši valstybė, bet ir visas pasaulis.
Sausį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozavo, kad šiemet planetos ekonomika turėtų augti 4,4 proc. Naujos prognozės bus skelbiamos tik balandį, tačiau jau dabar aišku, kad jos smarkiai skirsis.
„Išgyvename tokią krizę, kokios nepatyrėme net pandemijos metu. Atsitiko tai, kas neįsivaizduojama, – karas Europoje. Jis tikrai padidins žaliavų kainas, toliau skatins infliaciją ir prisidės prie verslo aplinkos ir finansavimo sąlygų pablogėjimo“, – paskelbė TVF vadovė Kristalina Georgieva.
Tuo metu Europos centrinis bankas (ECB) įspėjo, kad žemyno ekonomika pirmą kartą po praėjusio amžiaus 8-ąjį dešimtmetį nutikusių naftos kainų krizių gali patekti į stagfliacijos fazę. Tai reiškia, kad ūkis neaugs, tačiau kainos toliau kils.
Atsižvelgęs į tai, kad vasarį euro zonos infliacija siekė jau 5,8 proc., ECB prognozuoja, kad šįmet vartojimo prekių ir paslaugų kainos gali kilti iki 5,1 proc. Ankstesnė prognozė buvo 3,2 proc.
Nors pats bankas siekia, kad pastarųjų trejų metų infliacijos vidurkis neviršytų 2 proc., tai greičiausiai neįmanoma.
Tuo metu euro zonos ūkio augimo prognozės, kurias pateikė ECB, tikrai kuklios: 2022 m. – 3,7 proc., 2023 m. – 2,8 proc., o 2024 m. – vos 1,6 proc.
Euro zonai ruošiantis Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir aukštos infliacijos padariniams ECB šią savaitę nekeitė rekordiškai mažų palūkanų normų ir pažadėjo lanksčiai užbaigti savo pandeminę obligacijų supirkimo programą.
Euro zonoje toliau galios 0 proc. lygios pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos, 0,25 proc. siekiančios ribinio skolinimosi galimybės palūkanų normos ir -0,5 proc. sudarančios indėlių palūkanų normos.
Galvosūkis rusams – iš kur gauti kortelių?
Kol kas nuo tarptautinės mokėjimų pranešimų sistemos atjungti tik keletas didžiųjų Rusijos bankų, o likusieji gali ja naudotis.
Tačiau klientams dėl to ne ką ramiau, mat iš Rusijos nusprendė trauktis visos didžiosios mokėjimo kortelių kompanijos – „Visa“, „Mastercard“ ir „Amerixan Express“. Todėl net ir šios šalies valdžiai palankioje žiniasklaidoje jau apstu pranešimų, kad vartotojai susiduria su nebeaptarnaujamomis kortelėmis.
Rusija turi ir nuosavą kortelių sistemą „Mir“, tačiau atsiskaityti šiomis kortelėmis galima vos keliose užsienio šalyse, daugiausia buvusios Sovietų Sąjungos respublikose.
Kita vertus, net ir rusiškų kortelių gali greitai pritrūkti. Rusijos bankų atstovai jau buvo susitikę su Centrinio banko bei Pramonės ir prekybos ministerija ir prašė iš kur nors gauti kortelių.
Planuojama, kad iki metų pabaigos jų prireiks apie 120 milijonų. Kiekvienoje turi būti mikroschema, o būtent tai ir yra didžiausia kliūtis.
Mat didžiausias jų gamintojas pasaulyje – Taivanas – paskelbė daugiau netieksiantis šių prekių rusams. Tą patį padarė ir Japonija.
Tuo metu Rusijoje tėra vienintelė mikroschemų gamykla „Mikron“. Kremliui pradėjus karą Ukrainoje ji dirba visu pajėgumu, tačiau nespėja patenkinti paklausos.
