„Gamyklos veikla ir gyvenimas iš esmės pasikeitė nuo kovo 9-osios. Iki to laiko pavyzdingai vykdėme visus įsipareigojimus darbuotojams, „Sodrai“, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir kitoms institucijoms. Pinigų esame užsidirbę pakankamai, nes trąšų verslas – pulsuojantis. Kai pelno kreivė nusileidžia, investuojame, kai kyla – užsidirbame.
Taip esame išgyvenę ne vieną sunkmetį, bet dabar, kai netiesioginiam mūsų įmonės akcijų valdytojui paskelbtos sankcijos, gavome pranešimą iš bankų, kad visos sąskaitos užblokuotos. Negalime vykdyti jokių atsiskaitymų“, – bendraudamas su „Lietuvos rytu“ sakė „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius, šioje įmonėje dirbantis nuo 1985-ųjų.
Sužinojęs, kad įmonės finansiniai reikalai visiškai paralyžiuoti, vadovas sukvietė direktorių tarybą. Ji nutarė nedelsdama kreiptis pagalbos į ministerijas, Seimą, Lietuvos pramonininkų konfederaciją.
„Reikia gelbėti gamyklą, nes kai kurios mūsų technologijos yra unikalios ir vienintelės pasaulyje.
Dėl mūsų inžinierių išradimų „Lifosos“ gamybos procesams gamtinių dujų nereikia. Jos naudojamos tik pašildymui.
Mūsų gaminamos trąšos pasaulyje labai vertinamos.
Į Vakarų šalis išvežame 93 proc. visos savo produkcijos, Lietuvoje lieka tik 7 procentai. „Lifosos“ trąšas galima pilstyti į bet kurios šalies maišelius, nes jos atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus. Už kiekvieną trąšų toną mokamos premijos. Savo produktus net į Norvegiją išvežame lašišoms šerti“, – aiškino R.Proscevičius.
Sustabdymas – grėsmingas
Jei „Lifosa“ negalės naudotis savo sąskaitose sukauptomis lėšos, apmirs visi atsiskaitymai. O jeigu įmonė nebegalės susimokėti už elektros tiekimą, sustos kompresoriai. Tokiu atveju būtų įjungiamos generatorių sistemos, tačiau joms reikia kuro.
Tačiau pinigai bankuose įšaldyti, todėl nebūtų už ką jo įsigyti. Ir toks užburtas ratas būtų be galo, be krašto.
Uždarius „Lifosą“ nukentėtų ir Klaipėdos uostas, per metus kraunantis tris milijonus tonų trąšų.
„Kita vertus, šalies valdžia ir visos institucijos neturėtų pamiršti, kad mūsų įmonė – pavojingas objektas. Jei ištiktų avarija dėl amoniako nutekėjimo arba kokių nors kitų incidentų jo talpyklose, kiltų nemenka ekologinė avarija“, – tvirtino R.Proscevičius.
Be to, jei per mėnesį nepavyktų atnaujinti įmonės finansų valdymo, tektų iš darbo atleisti visus 1030 darbuotojų. Kiekvieną mėnesį jų atlyginimams reikia 2,4 mln. eurų neatskaičius mokesčių.
„Lifosa“ yra viena didžiausių darbdavių regione. Vien per 2021 metus ši bendrovė valstybės iždą papildė daugiau kaip 32,6 mln. eurų mokesčių.
„Kol kas visi darbuotojai kasdien eina į darbą, bet gamykla gali dirbti tik perpus mažesniu pajėgumu. Visa produkcija kaupiama sandėliuose. Jei po mėnesio sąskaitos vis dar bus įšaldytos, darbe liks tik apsaugininkai, o gamykla pavirs metalo laužu“, – nelinksmą įmonės ateitį braižė R.Proscevičius.
Ar bandys gelbėti?
„Jei „Lifosa“ bus priversta stabdyti veiklą, atsakingos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją priimtų sprendimus, būtinus įmonės darbuotojų interesams, esamam turtui ir aplinkai apsaugoti“, – „Lietuvos rytui“ aptakiai atsakė ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės atstovai.
Už Europos Sąjungos įvestų sankcijų Rusijai ir jos piliečiams įgyvendinimą atsakinga Užsienio reikalų ministerija.
Jos vadovas Gabrielius Landsbergis yra sakęs turintis žinių, kad „Lifosa“ ketina kreiptis į teismą ir aiškintis, ar jai sankcijos pritaikytos teisingai. Ministras irgi siūlė ieškoti būdų, kaip padėti įmonės darbuotojams.
Užsienio reikalų ministro patarėjas Algimantas Rimkūnas vakar svarstė, kad būtų galima padaryti išimtį ir „atšildyti“ dalį pinigų, kad „Lifosa“ išmokėtų atlyginimus, mokesčius, atsiskaitytų už komunalines paslaugas, bet pabrėžė, kad pinigai neturėtų patekti sankcionuotam įmonės savininkui.
Tuo metu garsėjant kalboms, kad galbūt „Lifosą“ teks uždaryti, premjerė Ingrida Šimonytė apskritai abejojo, ar ši įmonė galėtų veikti ne tik dėl jos savininkui taikomų sankcijų, bet ir dėl rusiškų žaliavų tiekimo: „Klaidinga įsivaizduoti, kad valstybei nacionalizavus įmonę ji kažkokiu būdu turės kitas sąlygas veikti, ypač jeigu jos žaliavų šaltinis yra Rusijos Federacijoje.“
Taip Vyriausybės vadovė kalbėjo po to, kai profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasiūlė nacionalizuoti „Lifosą“ ir taip išsaugoti darbo vietas, valstybės ir savivaldybės biudžeto pajamas.
„Nacionalizavimas padėtų šiai įmonei, kuri gali dirbti be tiekimo iš Rusijos ir Baltarusijos, toliau veikti ir gaminti svarbų žemės ūkiui produktą – fosforo trąšas, kurių šiais metais trūks visame pasaulyje, būtų išsaugotos darbo vietos, valstybės ir savivaldybių biudžeto pajamos“, – aiškino „Solidarumo“ atstovai.
Tokį pasiūlymą I.Šimonytė pavadino įdomiu, bet nekomentavo, ar jį pagal galiojančius Lietuvos teisės aktus būtų galima įgyvendinti.
Išsiverstų ir be Rusijos
Tuo metu „Lifosos“ atstovai paneigė premjerės žodžius, kad įmonė neišsivers be žaliavų iš Rusijos.
„Apie 60 proc. fosfatinių žaliavų bendrovei tiekiama iš Pietų Afrikos Respublikos, Senegalo, Alžyro, Maroko. Pagrindinės sieros tiekėjos yra Kazachstanas ir Uzbekija.
Visas reikiamas kalkių kiekis pristatomas iš Lenkijos ir Čekijos, hidroksido – iš Ispanijos, o karbamidą „Lifosa“ įsigyja iš bendrovės „Achema“.
Vienintelė žaliava, kuri iki šiol buvo tiekiama tik iš Rusijos, buvo amoniakas“, – BNS sakė „Lifosos“ viešųjų ryšių specialistas Nauris Vilkevičius.
Anot jo, bendrovė yra pasiruošusi tęsti veiklą be žaliavų iš Rusijos – apsirūpinti jomis iš kitų šalių.
Galimi pavojai žinomi
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad galimi ekologiniai pavojai „Lifosoje“ jo vadovaujamai ministerijai ir aplinkosaugininkams žinomi.
„Visus būtinus saugiklius turime ir stebime situaciją. Šiuo metu jokio ekologinio pavojaus įmonei ir jos aplinkai nėra. Tačiau dabar problemos labiausiai susijusios su jos finansiniais reikalais ir ES įvestomis sankcijomis, nes A.Melničenka yra labai artimas Kremliui, visada matomas šalia diktatoriaus Vladimiro Putino. To paneigti neįmanoma.
Todėl kenčia ne tik „Lifosa“, bet ir kitos su šiuo Rusijos milijardieriumi susijusios įmonės Europoje. O kaip ateityje veiks „Lifosa“? Manyčiau, sprendimai bus rasti“, – kalbėjo S.Gentvilas.
Sunkumų turėjo ir sanatorija „Belorus“
ES sankcijos 2020 m. pabaigoje buvo įvestos ir sanatorijai „Belorus“ Druskininkuose, kuri tuo metu priklausė Baltarusijos vyriausiajai ūkio valdybai (GHU), o ši buvo tiesiogiai pavaldi Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos reikalų valdybai.
Sanatorijos, kurioje dirba beveik keturi šimtai Lietuvos piliečių, sąskaitos iš karto buvo įšaldytos.
Bet 2021 m. liepą sanatorija vėl pradėjo veikti. ES sankcijos nustojo veikti, kai iš GHU vadovo pareigų atsistatydino Viktoras Šeimanas, o sanatorija buvo perduota Baltarusijos respublikiniam sanatorinio ir kurortinio gydymo centrui.
Į „Belorus“ sanatoriją būdavo vežami gydyti sunkiai sergantys vaikai iš Baltarusijos. Šiuo metu vaikai nebevežami dėl naujų ES sankcijų Baltarusijai, todėl sanatorija verčiasi priimdama pacientus ar poilsiautojus komercinėmis kainomis.
Po sankcijų milijardierius prabilo kitaip
50-metis A.Melničenka, kurio turtas iki jam kovo 9 dieną Europos Sąjungos pritaikytų sankcijų buvo vertinamas daugiau nei 17 mlrd. JAV dolerių, „Lifosą“ valdo per Šveicarijoje registruotą įmonę „EuroChem Group“. Jai priklauso 100 proc. „Lifosos“ akcijų. 90 proc. „EuroChem Group“ akcijų valdo kita A.Melničenkos Kipre registruota įmonė „AIM Capital“.
„EuroChem Group“ kovo 10 d. pranešė, kad A.Melničenka kovo 9 d. atsistatydino iš jos direktorių valdybos. Taip pat buvo tvirtinama, kad jis nebėra pagrindinis grupės naudos gavėjas. Kai kurių šaltinių teigimu, A.Melničenka „EuroChem Group“ akcijas perdavė žmonai Aleksandrai Melničenko.
Kalbėdamas apie vasario 24 d. prasidėjusį Rusijos karą prieš Ukrainą, kurį V.Putinas vadina „specialiąja karine operacija“, jau sulaukęs ES sankcijų A.Melničenka teigė, kad tai didžiulė tragedija. Anot milijardieriaus, „taikos reikia skubiai“, priešingu atveju prasidės globali maisto produktų krizė ne tik Rusijoje, bet ir visame pasaulyje, nes trąšų kainos jau milžiniškos.
„Įvykiai Ukrainoje iš tikrųjų siaubingi ir tragiški. Mums kuo skubiau reikia taikos“, – taip kovo 14 d. A.Melničenka kalbėjo agentūrai „Reuters“ ir priminė esąs „rusų tautybės, baltarusių kilmės ir kad jo gyslomis teka ukrainietiškas kraujas“.
„Man nepaprastai skaudu matant, kaip kariauja ir miršta dvi broliškos tautos“, – tikino A.Melničenka. Jis gimė ir augo Baltarusijos Gomelio mieste, o vėliau studijavo Maskvoje ir liko čia gyventi.
Įšaldomas su Rusijos oligarchais susijęs turtas
Nuo vasario 24 dienos, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, sankcijų Lietuvoje jau sulaukė 11 įmonių ir penki fiziniai asmenys.
Lietuvos bankuose įšaldyta 3,224 mln. eurų, 1,368 mln. JAV dolerių (1,248 mln. eurų) ir 645 tūkst. rublių (4,8 tūkst. eurų), priklausančių su Kremliumi susijusioms įmonėms ir asmenims.
Sankcijos pritaikytos ne tik A.Melničenkai, bet ir koncerno „Rostec“ vadovui S.Čemezovui, plieno ir kalnakasybos kompanijos „Severstal“ vadovui, „Lenta“ akcininkui, kelionių organizatoriaus TUI dalininkui A.Mordašovui.
Bankų sąskaitomis negali disponuoti ir Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“. „Inter RAO“ yra siejama su Vakarų sankcionuojamu Rusijos oligarchu I.Sečinu.
Lietuvoje gali būti daugiau nei 1,6 tūkst. įmonių, kurios vienaip ar kitaip susijusios su Rusijos verslininkais.
