Pasak jo, dėl sankcijų rusų laivams Briuselyje vyksta labai daug diskusijų, tačiau kol kas galutinio žingsnio nėra žengta: „Dėl ko galiu tik apgailestauti, nes man atrodo, kad tą turėjome padaryti jau gerokai anksčiau“.
Jis teigė Bendrijoje pasigendantis realistiškesnio situacijos vertinimo.
„Kol kas dar šiek tiek trūksta. Nežinau, ko gali trūkti, pasižiūrėjus per televiziją vaizdų, karo nusikaltimų, atvirai sakykim. Kartais kyla klausimų, ko dar gali trūkti“, – kalbėjo M.Skuodis.
Pasak jo, Lietuva galėtų viena įvesti ribojimus Rusijos laivams įplaukti į Klaipėdos uostą, tačiau tai būtų parodomasis sprendimas, jis nebūtų efektyvus, nes tam reikia platesnio susitarimo tarp šalių. Be to, į Lietuvą Rusijos laivų „istoriškai ir taip plaukdavo nedaug“.
Rusijai užpuolus Ukrainą, ES svarsto įvesti draudimą į Bendrijos uostus įplaukti laivams, plaukiojantiems su Rusijos vėliava ar kitaip siejamiems su šia šalimi ar su ja susijusiais asmenimis bei įmonėmis.
Naujienų agentūros BNS kalbinti Lietuvos laivų savininkų ir agentų organizacijų atstovai sakė, kad tokios sankcijos gali nepavykti įgyvendinti visa apimtimi, nes laivų sąsajas su Rusija ne visada įmanoma greitai atsekti.
Skrydžių sumažėjo perpus
Dėl karo Ukrainoje Vakarams uždarius savo oro erdvę Rusijos vežėjams bei Kremliui ėmusis atsakomųjų veiksmų, tranzitinių skrydžių per Lietuvą sumažėjo 50-60 proc., sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Ministro teigimu, šioje srityje dėl įvestų ribojimų Lietuva yra viena labiausiai paveiktų šalių ES. „Nes tranzitinius skrydžius aptarnauja daug įmonių, Oro navigacija, iš to pajamas gauna ir tam tikros kitos institucijos“, – „Žinių radijui“ kalbėjo M.Skuodis.
Kremliaus pajėgos vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto karą. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.
Įmonių laukia skausmingas persiorientavimo procesas
M.Skuodis teigia, kad ilgą laiką su Rytų šalimis dirbusių Lietuvos įmonių laukia skausmingas, tačiau neišvengiamas persiorientavimo į Vakarų rinkas procesas.
„Lietuva labai ilgai save pozicionavo kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų. Bet labai daug politikų, labai daug valstybės įmonių darė žingsnius dirbti tik su Rytais. Ir su Rytais viskas pas mus buvo išplėtota: ir trąšų gabenimas, kuris nuolat augo, ir kitos produkcijos. Dabar tie Rytai pradėjo karą prieš Vakarus. Ne tik prieš Ukrainą, bet ir prieš Vakarus. O darbai dėl tilto antrosios dalies su Vakarais nelabai buvo padaryti“, – „Žinių radijui“ sakė M.Skuodis.
Baltarusiškų trąšų skandale pagarsėjusi Klaipėdos įmonė „Birių krovinių terminalas“, pasak ministro, yra vienas iš tokios ydingos priklausomybės nuo Rytų pavyzdys.
„Turime situaciją, kai vienas terminalas išskirtinai ją iliustruoja – tai terminalas, kuris dirbo su vienu produktu ir su viena šalimi, kuri lygiai taip pat dalyvauja kare ir padeda vienai š kariaujančių pusių“, – teigė M.Skuodis, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Klaipėdos uostą, ir „Lietuvos geležinkelius“.
Todėl, tęsė politikas, Lietuvos verslas ir ypač valstybinės įmonės, privalo persiorientuoti į Vakarų rinkas.
„Mūsų įmonių tikslas yra Vakarai – darbas su demokratinėmis šalimis, kur teisės viršenybė galioja, su šalimis, kurias galima prognozuoti“, – sakė jis, pridurdamas, kad tai bus skausmingas procesas.
„Natūralu: jei pradėjai tai daryti, kai ilgus metus, dešimtmečius ta kryptimi nedirbai, nes bijojai konkurencijos ir kitų dalykų, – prisitaikymas bus skausmingas. Bet jis Lietuvai reikalingas“, – apibendrino ministras.
