„Negirdėjau, kad kas nors dabar rimčiau pradėtų Lietuvoje svarstyti šį klausimą. „Chevron“ – pasaulinė kompanija, turinti patirties skalūnų dujų paieškoje visame pasaulyje, buvo rimtai nusiteikusi, bet Lietuva pralaimėjo hibridinį karą „Gazprom“, kuris visoje Europoje kėlė isteriją prieš skalūnų dujas. Ypač Centrinėje Europoje tai pavirto pasipriešinimais, kurie parodė, kad sunkiai galima būtų tikėtis normalaus šių projektų plėtojimo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo Europos Parlamento narys Andrius Kubilius.
2012-aisiais jis rašė: jei bus rasta skalūnų dujų, Lietuva ateityje gali tapti naujuoju Dubajumi.
Vien į žvalgybos darbus energetikos kompanija „Chevron“ ketino investuoti bent 80 mln. litų (per 23,1 mln. eurų). Laimėję konkursą amerikiečiai turėjo teisę žvalgyti skalūnų dujas Tauragės rajone, tačiau sukilo vietiniai gyventojai, politikai, ir verslininkai atsitraukė, o svajonė apie Lietuvą – naująjį Dubajų ir teliko svajonė.
Vis dėlto šiandien A.Kubilius abejoja, ar skalūnų dujų tema bebūtų aktuali Europoje.
„Dabar situacija, be abejo, kitokia. Galbūt Europa ir galėtų grįžti prie skalūninių dujų klausimo. Bet tuo pat metu ji bando įgyvendinti ir kitą stambią politinę iniciatyvą – žaliąjį susitarimą. Jis numato, kad ES per artimiausius 10-15 m. atsisakys ir naftos, ir dujų. Turiu abejonių, ar galima būtų labai greitai išplėtoti skalūninių dujų projektus, kurie po 10 m. užsidarytų. Vargiai atsirastų investuotojų, kurie gana trumpam laikui į tai investuotų. Juk po 2035 m. Europa turėtų labai stipriai sumažinti dujų vartojimą“, – svarstė pašnekovas.
A.Kubilius skaičiuoja, kad kasdien už rusišką naftą ir dujas Europa agresorei perveda 600 mln. eurų. Pasak jo, atsakas į Rusijos Ukrainoje pradėtą karą ir Europos priklausomybės nuo rusiškos naftos ir dujų mažinimas turėtų būti greitesnis žaliojo susitarimo įgyvendinimas.
Tai iš esmės mažintų ir mūsų priklausomybę nuo Rusijos dujų. Tuo pat metu tai leistų tikėtis, kad dėl šitokių sprendimų Rusijoje galėtų įvykti didelės – taip pat ir politinės – permainos.
„Pasauliui atsisakant dujų ir naftos dėl kovos su klimato kaita visų pirma Rusijos laukia didžiulis iššūkis, nes jos ekonomika labai stipriai priklauso nuo dujų ir naftos eksporto – iš to gaunama iki 60 proc. biudžeto pajamų. Tai reikš, kad Rusija turės iš esmės keisti ekonomikos struktūrą, o tokie pokyčiai dažnai sukelia ir politinius pokyčius“, – komentavo EP narys.
Pasak jo, dabar Europa ieško, kaip gauti dujų iš JAV, Afrikos. Teigiama, kad besibaigiančiam šildymo sezonui dujomis esame apsirūpinę. Tačiau norint visiškai atsisakyti rusiškų energetikos išteklių kliudo kai kurios ES blokui priklausančių šalių nacionalinės vyriausybės, pirmiausia – Vokietija.
„Jos į visa tai žiūri labai atsargiai ir neleidžia įgyvendinti bendraeuropinių sankcijų, o Kremlius labai garsiai gąsdina. Lyg ir pasiekė žinios, kad ES gali pritarti sankcijoms ir nebepirkti Rusijos naftos – iš Rusijos atėjo viešai paskelbtas signalas: jei Europa nebepirks naftos, Rusija sustabdys dujų tiekimą. Europa pritilo dėl naftos – bent jau taip matau pastarųjų dienų viešą retoriką – staiga dingo pasiryžimas“, – dėstė A.Kubilius.
Kol kas Europos Parlamente šiuo klausimu – štilis. Vis dėlto politikas mano, kad per kelias savaites reikalai pajudės. Ir štai kodėl. „Pilną embargą rusiškai naftai ir dujoms yra paskelbusios JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, todėl Europa čia turi moralinių problemų. Man atrodo, kad prie to klausimo bus grįžtama. Mano įsitikinimu, EP yra gana plati dauguma, kuri pasisako už embargą. Dėl to rinkome parašus – dar bent pora iniciatyvų tuo pačiu metu buvo paleistos. Bendrai per porą dienų surinkome apie 150 parašų – tai daug. Tikiu, kad ir nacionalinės valstybės pajus savo rinkėjų spaudimą“, – svarstė pašnekovas.
Kad Europoje vyraujantis žaliasis kursas poreikį žvalgyti skalūnines dujas nustumia į antrą planą, mano ir buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas. „Juo labiau po tokio išėjimo apie „Chevron“ antrą kartą nėra ką ir kalbėti. Galiausiai ir būtinybės, kai turime suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, nėra. Tai – vakar dienos klausimas“, – sakė A.Sekmokas.
Kategoriškas šiuo klausimu ir „LL investicijos“ valdybos narys Thomas Haseltonas. „Chevron“ buvo įsigijusi 50 proc. bendrovės „LL investicijos“ akcijų.
„Požiūris į energetinės nepriklausomybės svarbos pripažinimą visoje Europoje labai pasikeitė ir tai išryškino Europos, o ypač – mūsų Lietuvos politikų trumparegiškumą. Kalbant apie skalūnų dujas, buvo apmaudu matyti, kaip politikai leido keletui žmonių, kurie, mano nuomone, buvo papirkti protestuotojai, sunaikinti puikią galimybę Lietuvai būti visiškai energetiškai nepriklausoma ne tik nuo Rusijos.
Ar „Chevron“, ar bet kuri kita didelė naftos bendrovė, galinti ieškoti skalūnų dujų Lietuvoje, kada nors grįš į Lietuvą? Mano nuomone – ne. Naftos pramonėje informacija pasklido ir visiems žinoma, kaip Lietuva pasielgė su „Chevron“, – portalui lrytas.lt teigė „LL investicijos“ valdybos narys Th.Haseltonas.
Jo nuomone, mūsų politikai griauna ne tik skalūnų dujų potencialą. „Minijos nafta“ kreipėsi suteikti leidimą dirbti papildomame licencijos plote, kur galėtų vystyti didelį naftos telkinį, „Lotos“ ne kartą prašė Lietuvos suteikti licenciją naftos paieškoms jūroje. Anot pašnekovo, kelerius metus šie du projektai galėtų kasdien tiekti 15 tūkst. barelių naftos.
„Tas pats pasakytina ir apie anglies dioksido geologinį saugojimą. Atrodo, kad mūsų politikų požiūris yra toks, kad CO2 stebuklingai išnyks, išgabenus jį į šiaurės Norvegiją. Bet tai kainuotų daugiau nei 100 eurų už toną, todėl bankrutuotų kiekviena stambesnė Lietuvos pramonės įmonė. Kur kas praktiškesnis sprendimas būtų CO2 saugoti išnaudotuose „Minijos naftos“ telkiniuose. Šiuose telkiniuose galima laikyti daugiau nei 100 mln. tonų CO2 ir to pakaktų daugiau nei 20 metų saugoti trijų daugiausiai CO2 Lietuvoje išmetančių įmonių išskiriamą CO2.
Ta pati situacija yra ir kalbant apie požeminę dujų saugyklą: tai būtų galima lengvai padaryti ir Lietuvoje, jei tam būtų politinės valios“, – teigė Th.Haseltonas.
Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas sakė, kad apie galimybes išgauti skalūnų angliavandenilių žinoma, tačiau, kiek rodė analizės duomenys, tai daugiau skalūnų nafta, o ne skalūnų dujos. Skalūnų nafta – šiek tiek mažesnės brandos gamtinė medžiaga – šioje fazėje dar iš jos nesusiformavusios dujos. Išgaunant žaliavas kažkokia dalis būtų ir dujų, tačiau, anot J.Satkūno, jų išgavimas gerokai brangesnis nei tradicinių dujų.
Tuo metu komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad vėl atkreipti dėmesį į skalūnų dujas verta. Tai, jo manymu, galėtų tapti perspektyviu projektu dėl dviejų priežasčių.
„Mano prognozė – Europa jau visai netrukus pradės rimtai investuoti į energetinės nepriklausomybės nuo rusiškų dujų ir naftos didinimą. Tai neišvengiama. Antrasis aspektas: tai nebūtų finansinė našta Lietuvai, be to, tai duotų naudos visai Lietuvos ekonomikai“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
Jo teigimu, euro zona ir visa ES eina į labai įdomų finansinį laikotarpį. Pirma – tolesnis ekonomikos skatinimas ne tik per Europos Centrinį Banką, bet ir per fiskalinį kampą – atskirų ES valstybių biudžetus. Šie papildomo skatinimo pinigai bus nukreipti iš esmės į tris sritis: energetikos nepriklausomybę, pramonės skatinimą ir gynybą. Tai reiškia, kad Europos Komisija (EK) pradės gerokai lanksčiau žiūrėti į šalių biudžetų deficitus ir skolas.
„Manau, kad bus labai didelės obligacijų emisijos EK vardu, o pinigai bus proporcingai dalijami valstybėms narėms, kad jos investuotų į minėtas tris sritis.
Vadinasi, žiūrint fundamentaliai, Lietuvai skalūnų dujų gavyba neatsigultų ant vietos gyventojų pečių. Jei Lietuva turi didelius skalūnų dujų klodus, tai tampa perspektyviu projektu – kam Europos Sąjungai importuoti energetikos išteklius iš kitur, jei galime gauti vidaus rinkoje“, – svarstė ekonomistas.
Jei lygintume „Chevron“ laikus ir šiandieną, A.Izgorodono vertinimu, įvyko du labai svarbūs pokyčiai: ECB įsikišimas į valstybių obligacijų supirkimą, ko anksčiau nebuvo, ir EK sprendimas platinti obligacijas EK vardu. Jei anksčiau Lietuva turėjo prisiimti investicinius kaštus šiam projektui, šiuo atveju Lietuva galėtų labai pigiai gauti įdomų perspektyvų projektą. Papildomas pliusas būtų tai, kad gavyba vyktų Lietuvoje, o tai reikštų sukurtas darbo vietas.
„Nuo to laiko, kai pasitraukė „Chevron“, į Lietuvą atėjo daug užsienio investuotojų, tarp jų – ir iš didelių valstybių, tokių kaip Vokietija, Skandinavijos kraštai, įgavome gerą reputaciją tarp užsienio investuotojų, be to, bendras verslo klimatas Lietuvoje labai geras – „Doing Business“ reitinge esame 11 vietoje. Užsienio investuotojai pripažįsta Lietuvą kaip valstybę, su kuria galima turėti reikalų ir kuri pasižymi gera verslo kultūra“, – komentavo pašnekovas.
Ar skalūnų dujų gavyba nesikerta su ES žaliuoju kursu? A.Izgorodinas spėja, kad EK investuos į atsinaujinančią energetiką, bet bus ieškoma ir kitų variantų. „Asmeniškai aš manau, kad energetikos nepriklausomybė trumpuoju laikotarpiu bus toks pat svarbus kaip ir energetikos žalinimas. Išeities reikia greitai. Paraleliai tikriausiai bus skatinamos investicijos į žaliąją energetiką“, – sakė jis.
