Dėl karo toliau trauksis energijos ir žaliavų rinkos
Rusija yra trečia pasaulyje naftos ir antra gamtinių dujų gavėja, viena iš penkių didžiausių plieno, nikelio ir aliuminio gamintojų. Ji taip pat yra didžiausia kviečių eksportuotoja – užima beveik 20 proc. pasaulinės prekybos.
Tuo metu Ukraina yra pagrindinė kukurūzų (6-ta pagal dydį), kviečių (7-ta), saulėgrąžų (pirma), cukrinių runkelių, miežių, sojų ir rapsų augintoja.
Rusijos invazijos į Ukrainą dieną finansų rinkos visame pasaulyje smarkiai krito, o naftos, gamtinių dujų, metalų ir maisto prekių kainos šoktelėjo. Po pastarųjų įvykių „Brent“ naftos kaina pirmą kartą nuo 2014 metų viršijo 100 JAV dolerių už barelį ribą, o Europos TTF dujų kaina šoktelėjo iki rekordinio 192 eurų lygio.
„Nors didelės žaliavų kainos buvo viena iš rizikų, galinčių sutrukdyti ekonomikai atsigauti, karinio konflikto gilėjimas tik didina tikimybę, kad žaliavų kainos išliks didesnės dar ilgą laiką. Savo ruožtu, tai didina ilgalaikės didelės infliacijos grėsmę, todėl didėja stagfliacijos ir socialinių neramumų rizika tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse“, – teigia „Coface“.
Anot jos, krizė smarkiai veikia ir automobilių gamybą, nes trūksta įvairių prekių ir žaliavų. Ukrainos automobilių gamyklos yra įtrauktos į Vakarų Europos gamintojų tiekimo grandinę: kai kurie jų paskelbė apie gamyklų Europoje sustabdymą, o dėl mikroschemų trūkumo kitos gamyklos pasaulyje pasirengusios stabdyti veiklą.
„Coface“ teigimu, nuo didesnių degalų kainų taip pat nukentės oro ir jūrų krovinių gabenimo bendrovės, o didžiausia rizika kyla oro transporto bendrovėms. Jų išlaidos augs, nes jos turės rinktis ilgesnius maršrutus, tačiau oro bendrovės turi nedaug resursų didinti išlaidas, nes dėl pandemijos jų pajamos iki šiol išlieka mažesnės nei buvo anksčiau.
Teigiama, kad neigiamą poveikį patirs ir krovinių gabenimas geležinkeliais: Europos bendrovėms draudžiama bendradarbiauti su Rusijos geležinkeliais, todėl tikėtina, kad gali sutrikti krovinių vežimas iš Azijos į Europą per Rusiją.
Taip pat prognozuojama, kad brangs naftos ir chemijos pramonės žaliavos, o sparčiai kylančios gamtinių dujų kainos paveiks trąšų rinkas, žemės ūkio bei maisto pramonę.
Rusijos ekonomikos laukia gilus nuosmukis
„Coface“ prognozuoja, kad 2022 metais Rusijos ekonomika patirs gilų 7,5 proc. nuosmukį, todėl šios šalies ekonomikos rizikingumą vertina kaip labai aukštą ir suteikė D įvertį.
Anot pranešimo, sankcijos daro didelį spaudimą Rusijos rublio kursui, kuris jau smarkiai smuko, o tai paskatins vartotojų kainų infliacijos augimą.
„Ruošdamasi invazijai į Ukrainą, Rusija sukūrė palyginti tvirtą finansinę sistemą: nedidelė valstybės užsienio skola, nuolatinis einamosios sąskaitos perteklius ir didelės užsienio valiutos atsargos (apie 640 mlrd. JAV dolerių). Tačiau Vakarų šalių depozitoriumai šias atsargas įšaldė, o tai neleidžia Rusijos centriniam bankui jų panaudoti ir mažina Rusijos galimybes imtis atsakomųjų priemonių“, – nurodė „Coface“.
Anot jos, Rusijos ekonomika pelnosi iš didesnių žaliavų ir ypač eksportuojamų energijos išteklių kainų. Tačiau ES šalims ketinant riboti importą iš Rusijos. Pramonės sektoriuje apribota galimybė įsigyti Vakarų šalyse pagamintų puslaidininkių, kompiuterių, telekomunikacijų, automatikos ir informacijos apsaugos įrangos – tai neigiamai paveiks Rusijos išgaunamosios pramonės ir gamybos sektorius.
Didžiausias pavojus – Europos ekonomikai
„Coface“ vertinimu, dėl priklausomybės nuo Rusijos naftos ir gamtinių dujų iš visų pasaulio regionų nuo karo pasekmių labiausiai nukentės Europa. Anot bendrovės, pakeisti visą Rusijos gamtinių dujų tiekimą Europai artimiausiu laikotarpiu praktiškai neįmanoma, o dabartinis naftos ir dujų kainų lygis turės didelį poveikį infliacijai.
Šiuo metu, kai „Brent“ barelio kaina viršija 125 JAV dolerius, o gamtinių dujų ateities sandorių kainos gali viršyti 150 eurų, „Coface“ vertinimu, 2022 metais infliacija papildomai augs bent 1,5 proc. Tai sumažins namų ūkių vartojimą, prislopins verslo investicijas ir mažins eksportą – šių veiksnių kombinacija gali 1 proc. sumažinti ES šalių BVP augimą.
Vokietijai, Italijai ir kai kurioms Vidurio ir Rytų Europos šalims esant labiau priklausomoms nuo Rusijos gamtinių dujų, pastebimas bendrasis tarpusavio prekybos sulėtėjimas euro zonos šalyse. Be to, „Coface“ vertinimu, visiškai nutraukus Rusijos gamtinių dujų srautus į Europą, išlaidos šiemet gali didėti iki 4 proc., o tai žareikštų, kad metinis BVP augimas priartėtų prie nulio, bet labiau tikėtina, kad ES BVP augimas šiemet bus neigiamas.
Atkreipiamas dėmesys, jog likusioje pasaulio dalyje ekonominiai padariniai bus juntami daugiausia dėl žaliavų kainų kilimo, kuris dar labiau didins infliaciją.
Pasak „Coface“, kariniam konfliktui toliau aštrėjant, tikėtini dideli tiekimo sutrikimai, o sumažėjusi paklausa Europoje neigiamai veiks visą pasaulinę prekybą.
