Venesuelos opozicija taip pat pranešė, kad susitiko su aukšto lygio amerikiečių delegacija. Apie jos kelionę į Karakasą, surengtą Jungtinėms Valstijoms siekiant izoliuoti Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, pranešė kelios JAV žiniasklaidos priemonės.
N.Maduro, su kurio režimu Vašingtonas nutraukė santykius 2019 metais, yra vienas iš nedaugelio tarptautinių veikėjų, po invazijos išreiškusių „tvirtą paramą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kalbant apie Venesuelą, administracijos pareigūnų surengtos kelionės tikslas buvo aptarti įvairius klausimus, įskaitant, be abejo, energetiką, energetinį saugumą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
N.Maduro per televiziją patvirtino, kad įvyko susitikimas, kurį jis pavadino „pagarbiu, nuoširdžiu ir diplomatišku“, bet nedetalizavo, kokios temos buvo paliestos. „Mes tai darėme prezidentūroje, – nurodė jis. – Kalbėjomės beveik dvi valandas.“
„Man atrodė labai svarbu, kad galėtume akis į akį aptarti Venesuelai maksimaliai svarbias temas“, – tęsė prezidentas.
Venesuelietiška nafta
Jungtinės Valstijos, siekdamos priversti N. Maduro pasitraukti iš valdžios, įvedė Karakasui virtinę sankcijų. Viena iš priemonių, taikomų nuo 2019 metų, Venesuelai draudžiama prekiauti savo žalia nafta, sudarančia 96 proc. šalies pajamų, JAV rinkoje.
Pasak laikraščio „The New York Times“, aukšto rango Valstybės departamento ir Baltųjų rūmų pareigūnų vizitas buvo susijęs su galimu Vašingtono interesu dalį šiuo metu iš Rusijos perkamos naftos pakeisti nafta, kurią Amerika liovėsi pirkti iš Venesuelos.
Baltieji rūmai leido suprasti nagrinėjantys, kaip sumažinti rusiškos naftos importą nekenkiant JAV vartotojams ir netrikdant pasaulinės tiekimo grandinės – nors pirmadienį J. Psaki pareiškė, jog sprendimas dėl galimo rusiškos naftos draudimo dar nepriimtas.
Nutraukęs diplomatinius santykius su Karakasu, Vašingtonas atsisakė bendradarbiauti su N. Maduro vyriausybe, o opozicijos lyderį Juaną Guaido pripažino teisėtu Pietų Amerikos šalies prezidentu.
Anot J.Psaki, delegacija per derybas taip pat iškėlė kelių Venesueloje amerikiečių „sveikatos ir gerovės“ klausimą. Tarp jų yra šeši 2017 metais įkalinti naftos pramonės vadovai.
Vis tik Baltųjų rūmų atstovė pabrėžė, jog derybos dėl energetikos ir sulaikytųjų likimo yra „atskiri keliai ir pokalbiai“.
Tuo metu J.Guaido biuras patvirtino, kad opozicija dalyvavo „ilgame susitikime“ su JAV delegacija.
Jungtinės Valstijos yra viena iš beveik 60 šalių, laikančių J. Guaido laikinuoju venesueliečių prezidentu ir nepripažinusių N.Maduro perrinkimo per 2018 metų balsavimą, plačiai laikomą suklastotu.
Praėjusį mėnesį Vašingtonas leido suprasti, kad būtų pasirengęs peržiūrėti savo sankcijų politiką Venesuelos atžvilgiu, jei pasistūmės į priekį N.Maduro vyriausybės ir opozicijos derybos. Jos buvo pradėtos dar praėjusių metų rugpjūtį, bet nuo spalio mėnesio yra įšaldytos.
