Orlaivių antžeminio aptarnavimo bendrovės „Litcargus“ specialistė Sandra Kovzan paaiškino, kad kartais sprendimas atidėti skrydį gali išgelbėti gyvybes, o kartais tai būna tiesiog neatsakingo pokšto padarinys.
„Pirmiausia turime suprasti, kad aviacija neatsiejamai susijusi su sauga. Dažnai kasdieninėse situacijose mums atrodo, kad per daug taisyklių apsunkina mūsų gyvenimą, tačiau aviacijoje būtent taisyklės yra tai, kas garantuoja keleivių ir įgulos saugumą kiekvieno skrydžio metu, įskaitant pakilimą ir nusileidimą“, – aiškino S.Kovzan.
Anot jos, dažnai keleiviai to nepastebi, tačiau nuo pat įėjimo į oro uostą iki išėjimo iš jo yra begalė taisyklių, kurių visiems reikia laikytis.
Viena jų – tvarkingas keleivių elgesys. „Tikrai ne dažnai, tačiau kartais pasitaiko toks neatsakingas keleivių elgesys kaip girtavimas, kuomet išgėrę asmenys nevykdo reikalavimų, ginčijasi ir priešinasi.
Tokiais atvejais nedelsiant kviečiami aviacinio saugumo arba policijos pareigūnai, kurie taip besielgiančius asmenis sulaiko ir išlydi iš oro uosto“, – pasakojo S.Kovzan, pabrėždama, kad antžeminio aptarnavimo darbuotojų pareiga yra užtikrinti, kad tokie keleiviai į lėktuvą nepatektų ir skrydis įvyktų laiku.
Specialistės teigimu, tai, jog skrydis neįvyks, jo laikas bus nukeltas arba lėktuvas kaip galima greičiau bus nutupdytas, gali lemti ir neatsargūs keleivių pajuokavimai apie galimą orlaivio užgrobimą ar turimus draudžiamus daiktus bei netgi sprogmenis.
„Gali skambėti juokingai, tačiau neatsakingai leptelėti žodžiai oro uosto teritorijoje ant kojų gali sukelti visą virtinę tarnybų. Būtina žinoti, kad net jei keleivis juokauja, į tokio tipo žodžius, priklausomai nuo situacijos, gali būti reaguojama itin griežtai – skrydis gali būti nukeliamas mažiausiai trims valandoms, visi be išimties keleiviai išlaipinti iš lėktuvo, o apie sprogmenį arba kitus draudžiamus daiktus užsiminęs keleivis sulaikyta apklausai“, – dėstė S.Kovzan.
Pasak „Litcargus“ atstovės, apskritai kiekvienas skrydis yra kruopščiai planuojamas ir tame procese dalyvauja visa eilė žmonių – nuo skrydį aptarnaujančių iki jį vykdančiųjų, tai yra pilotų. Bet kokiu atveju pasiruošimas skrydžiui yra viena svarbiausių viso proceso dalis, nes tik geras pasiruošimas garantuoja paties skrydžio saugumą.
Visgi kartais skrydžio atidėjimą gali lemti ir žmogui nepavaldžios stichijos, tokios kaip oro sąlygos skrydžio dieną ar valandą: „Skrydžių vėlavimo nepageidauja visi – oro linijos už vėluojančius skrydžius moka didžiulius pinigus, klientai nepatenkinti, o aptarnaujantis personalas turi verstis per galvą, kad priežastys, dėl ko skrydis vėluoja, būtų kuo greičiau eliminuotos.
Bet kokiu atveju, jei skrydis vėluoja, reiškia, tam yra priežastis ir dažnai ta priežastis yra visų mūsų saugumas.“
S.Kovzan teigimu, skydžiams įtaką daro ir skirtingi metu laikai: „Pavasarį ir rudenį dažnai kyla rūkas, žiemą stiprus snygis įdarbina oro uosto sniego valymo komandas, kurios privalo užtikrinti, kad tiek kilimo-tūpimo takas, tiek orlaivių riedėjimo takai būtų tinkamo sukibimo, kadangi tai taip pat gali lemti, kad išvykimas vėluos.
Be to, pasitaiko atvejų, kuomet tiesiog laukiama, kol baigsis pūga ar kita gamtos stichija. Tuomet riedėjimo takai ir kilimo-tūpimo takas nuvalomi, orlaiviui atliekama nuledinimo procedūra ir kelionė tęsiama.
