Šiuo metu keityklose už vieną eurą prašoma 85 grivinų, kai vasario 25 dieną nustatytas oficialus Lietuvos banko kursas – 33,7 grivinos už eurą.
Pasak dvi valiutos keityklas Kaune turinčios įmonės „Madelina“ vadovo Mindaugo Ryckio, Lietuvoje grivinas dabar perka ir parduoda vos dvi įmonės, todėl socialiniuose tinkluose platinamą kritiką, jog keityklos pelnosi iš pabėgėlių, nes jos grivinas superka dukart mažesniu kursu nei Lietuvos banko nustatytas, vadina piktavališku nesupratimu.
„Nori kažkam pagelbėti, o išeina, kad darai atvirkščiai. Mes bet kokiu atveju einame į nuostolį, nes supirktų grivinų nėra galimybės realizuoti – parduoti norinčiųjų apstu, o nupirkus mums jas parduoti nėra kam“, – BNS sakė M.Ryckis.
„Pakėlėme grivinų supirkimo kainą, nes nėra kur jų dėti – rizika, kad jos virs sienos tapetais, yra didžiulė“, – pridūrė jis.
Vilniuje 10 keityklų turinčios įmonės „Konversita“ vadovas Vaidas Juška grivinų supirkimą taip pat vadina labdara ukrainiečiams. Jo teigimu, jeigu sumažintų jų supirkimo kursą iki centrinio banko nustatyto dydžio, grivinų pirkimas ir pardavimas tiesiog sustotų.
„Jeigu mes parduosime eurą po 40 grivinų, tai mes taip greitai prisipildysime, jog neturėsime kur jų dėti, tada iš viso nebegalėsime iš ukrainiečių jų supirkti“, – BNS tvirtino V.Juška.
„Mes – valiutos keityklos, ne bankai, neturime rezervų, viską darome savo rizika“, – pridūrė jis.
Anot M.Rickio, įmonė specialiai sumažino eurų pardavimo skaičų vienam žmogui iki 300 eurų, kad juos galėtų įsigyti kuo daugiau pabėgėlių.
„Keityklose reikalaujame, kad parduodantys grivinas pateiktų dokumentą, kad tikrai yra ukrainiečiai, nes man verslininkai, atvykę iš Ukrainos, siūlo išgryninti didelius uždirbtų grivinų kiekius, bet po vieno tokio iškeitimo reiktų iškart sustabdyti operacijas šia valiuta“, – sakė keityklos vadovas.
Lietuvoje veikiantys didieji komerciniai bankai ukrainietiškų grivinų nei perka, nei parduoda. Lietuvos bankas grivinos ir kitų ne pagrindinių valiutų kursus nustato kartą per mėnesį.
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad Europoje daugėjant ukrainiečių karo pabėgėlių Europos centrinis bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas kalbasi dėl palankesnio grivinos kurso euro atžvilgiu.
„Galbūt yra galimybė turėti tam tikrus apsikeitimo sandorius tarp Ukrainos nacionalinio centrinio banko ir ECB, bet tai galėtų būti tik bendri euro sistemos sprendimai ir Lietuvos bankas vienašališkų sprendimų čia daryti negali“, – antradienį žurnalistams sakė S.Krėpšta.
„Jeigu būtų toks susitarimas, jeigu Ukrainos nacionalinis centrinis bankas sutiktų keisti grivinas į eurus nustatytų kursu, tada ir kitoje pusė esantys centriniai bankai taip pat galėtų užtikrinti šias transakcijas“, – pridūrė jis.
LB valdybos nario teigimu šiuo metu Lietuvos centrinis bankas neturi įgaliojimų paveikti valiutų keityklų, kurios dėl rizikų mažina grivinos kursą ir superka jas kelis kartus pigiau nei oficialus LB kursas.
„Diskutuojame su partneriais Baltijos šalyse ir Lenkijoje, kur ši problema dar aštresnė ir aktualesnė, nes ten pabėgėlių ukrainiečių srautas yra žymiai didesnis, bet mes kaip institucija neturime mandato nurodyti rinkos dalyviams, kaip vykdyti operacijas ar nustatyti kainas“, – sakė S.Krėpšta.
Lietuvoje ukrainietiška valiuta prekiaujančios keityklos teigia, jog dėl rizikos yra priverstos supirkti grivinas gerokai pigiau, nes norinčiųjų parduoti daugėja, o pirkėjų beveik neliko.
Šiuo metu keityklose už vieną eurą prašoma 85 grivinų, kai vasario 25 dieną nustatytas oficialus Lietuvos banko kursas – 33,7 grivinos už eurą.
Lietuvoje veikiantys didieji komerciniai bankai ukrainietiškų grivinų nei perka, nei parduoda. LB grivinos ir kitų ne pagrindinių valiutų kursus nustato kartą per mėnesį.
