Buvo paskelbę akciją
Perkame prekes iš Rusijos ir Baltarusijos įmonių, o jos finansuoja Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
Tai – pagrindinis motyvas, paskatinęs prekybininkus nuo lentynų nušluoti rusiškas ir baltarusiškas prekes.
Tai padarė ne tik keturi didieji prekybos tinklai – „Maxima“, „Norfa“, „Rimi“ ir „Iki“ („Lidl“ teigė tokių prekių neturintis).
Reaguodamas į karą Ukrainoje parduotuves iškuopė grožio, higienos ir buitinių prekių tinklas „Drogas“.
Baltarusiški ir rusiški gaminiai jame sudarė apie 1,8 proc. asortimento.
Šių šalių gaminiais – durų rankenomis, spynomis, vinimis, statybinėmis prekėmis – prekiavo ir „Senukų“ parduotuvės.
Pasak bendrovės „Kesko Senukai“ komercijos ir tiekimo direktorės Erikos Počienės, įmonė visose Baltijos šalyse sustabdė rusiškos kilmės prekių pirkimą.
„Šiuo metu atliekama anksčiau įsigytų prekių likučių inventorizacija ir jos išimamos iš prekybos“, – sakė E.Počienė.
Ištuštino lentynas
Prekybininkai vieni per kitus kartojo, kad stabdo užsakymus iš tiekėjų.
„Baltarusijoje nebedarome užsakymų nuo 2021 metų gegužės. Nuo šiol naujų užsakymų iš Rusijos taip pat nebebus“, – sakė „Norfos mažmenos“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Šis tinklas dėl vartotojams palankesnės kainodaros daugumą prekių Rusijoje ir Baltarusijoje anksčiau užsisakydavo pats, o tik dalį pirkdavo iš tiekėjų Lietuvoje. Pasak D.Dundulio, šių prekių pardavimas „Norfoje“ sudarė maždaug 0,45 proc. bendros tinklo apyvartos.
Bendrovė „Rimi Lietuva“ teigė, kad jos parduotuvių asortimente Rusijoje pagamintos prekės sudaro mažiau nei 1 proc. „Iki“ tinklas baltarusiška produkcija neprekiavo, o rusiškos apimtį sumažino iki minimalios.
„Maxima“ savo feisbuke dalijosi žinia, kad seka juridinių asmenų, kurie įtraukti į ES sankcijų paketą, sąrašą ir nebendradarbiauja su jame esančiais tiekėjais.
Teigiama, kad rusiškos kilmės prekių pardavimas sudarė 0,8 proc. visos „Maximos“ tinklo apyvartos, baltarusiškos kilmės – apie 0,5 proc. Palyginus tinklų dydį, „Maximoje“ tokių prekių pardavimas, ko gero, buvo šešiskart didesnis nei „Norfos“.
Atsirūgo tiekėjams
Degtinė, alus, sausi pusgaminiai, padažai, arbata, sausa bakalėja, kruopų košių pusgaminiai, majonezas, saldainiai, konditerija, konservai – tai rusiški ir baltarusiški gaminiai, kuriais buvo prekiaujama tinklų parduotuvėse.
Ką daryti su tais produktais, kurie išimti iš lentynų? Utilizuoti? O gal pigiai išparduoti?
Į šiuos klausimus atsakymų pastaruoju metu ieško didmenininkai, importavę visas tas prekes, – už jas gamintojams jie buvo sumokėję. Dabar visa tai, ką iš prekybos išėmė prekybos tinklai, sugrįžo į jų sandėlius.
„Prekiavome penkių Rusijos įmonių saldainiais, sausų košių atsigabendavome iš Sankt Peterburgo, alų irgi patys atsiveždavome, o degtinę pirkdavome iš Lietuvos tiekėjų.
Tikrai apsieisime be rusiškų gaminių. Tik mums iškilo dar vienas klausimas – ką daryti su tomis rusiškomis prekėmis? Išmesti? Tai ne tik didžiuliai nuostoliai vietinėms įmonėms, bet ir Lietuvos gamtai – papildoma tarša“, – kalbėjo D.Dundulis.
Kosmetiką išparduoda
Pasak įmonės „Emironas“ savininko Lino Jovaišos, rusiškos kilmės prekių jis parduotuvėms tiekė ypač mažai.
„Tiekdavome tik rusiškus dezodorantus. Kitų didmenininkų situacija daug sudėtingesnė. Ko gero, viską, kas išimta iš prekybos, atiduosiu labdarai. Galbūt atsiras kas nors, kas juos pasiims ir sunaudos. Prekės juk geros“, – sakė L.Jovaiša.
Bet didiesiems kosmetikos platintojams šiuo metu tenka griebtis už galvos.
„Lošadinaja sila“, „Recepty babuški Agafi“, „Burionka“, gydomieji balzamai „911“, įvairių rūšių eterinis aliejus, dantų pasta, kosmetikos priemonės, muilas pirčiai – šias prekes iš Rusijos importavo didmeninė įmonė „Spekuliacija“.
Rusišką kosmetiką ir kūno priežiūros priemones – „Čistaja linija“, „Domašnij doktor“, „BelKosmet“, „Liesnoj balzam“ ir kitų prekės ženklų gaminius tiekė ir didmenos įmonė „Kosmolat“.
Daugybę rusiškos kilmės gaminių – plaukų, kūno priežiūros priemonių, kosmetikos, higienos ir kitų prekių importavo bendrovė „Elevita“.
Visų šių tiekėjų gaminiams tinklų parduotuvėse vietos nebeliko. Ką jie darys?
„Prekių gamintojams Rusijoje pranešėme, kad nutraukiame bendradarbiavimą. Ko gero, tą patį padarė ir mūsų kolegos iš kitų įmonių, nes kai kuriuos gaminius ne mes vieni importavome.
Gaminiai, kuriais iki šiol prekiavome, buvo užsakyti pernai.
Prekių grąžinti neįmanoma, už jas pinigai jau sumokėti. Vieno gamintojo – „Svoboda“ – prekėmis prekiavome ypač ilgai, nuo 1998-ųjų. Prekės ženklai „Balet“, „Večer“, „Alisa“ buvo gana gerai žinomi Lietuvos rinkoje.
Šių metų pradžioje buvome parengę naujus užsakymus, o gamintojai atsiuntė sąskaitas kone tuo pat metu, kai Rusija Ukrainoje pradėjo karą. Viską sustabdėme, neapmokėjome jokių sąskaitų“, – kalbėjo „Spekuliacijos“ direktorius Arūnas Varneckis.
Ką įmonė darys su prekybininkų grąžintomis prekėmis? „Ko gero, pardavinėsime jas savo parduotuvėse – turime jų keletą, taip pat ir interneto parduotuvę. Ar žmonės pirks, yra jautrus klausimas, bet kitos išeities kol kas neturime. Išmesti jų irgi negalima, nes tai būtų ne kas kita kaip gamtos teršimas“, – sakė A.Varneckis.
Bendrovės „Elevita“ elektroninėje parduotuvėje šiuo metu vyksta „totalinis išpardavimas“.
Prekių ženklų „Natura Siberica“, „EO“, „Osobaja serija“, „Botanicos“, „Prirodnaja aptieka“ ir kitiems gaminiams taikomos 30–70 proc. nuolaidos.
Pasak kosmetikos ir kūno priežiūros prekių tiekimo bendrovės „Unilever Lietuva distribucija“ atstovo Rimvydo Kisieliaus, iš Rusijos tiekiami produktai sudarė nedidelę dalįprekių asortimento.
„Maždaug 90 proc. kosmetikos produkcijos tiekiame iš Europos šalių. Tik „Rexona“ ir „Dove“ pieštukiniai antiperspirantai gaminami Rusijoje. Dėl įvykių Ukrainoje nuo kovo 1 dienos su Rusijos gamintojais ryšius nutraukėme“, – paaiškino R.Kisielius.
Išpils lauk ir alų?
Didmeninės prekybos gėrimais bendrovė „Vienas pasaulis“ iš Rusijos ir Baltarusijos gabeno ir pigius alaus bambalius, ir brangesnį alų, kitus alkoholinius gėrimus. Dabar vietos jiems parduotuvėse nebeliko. Ką darys su ta produkcija, kurią įmonei grąžino prekybininkai?
„Sunku ką nors komentuoti, viskas dar labai šviežia. Tiesiog banga pakilo ir viską nušlavė“, – pratarė „Vieno pasaulio“ atstovas Robertas Stankevičius.
Statistikos departamento duomenimis, 2021-aisiais iš Baltarusijos alaus buvo importuota už 4,7 mln. eurų, iš Rusijos – už 0,8 mln. eurų.
Degtinės tiekėjams taip pat netrūksta iššūkių, nors kai kurie jų prekes turėjo susirinkti ir dėl to, kad akis ėmė badyti rusiški prekių ženklai, pavyzdžiui, „Moskovskaya Vodka“.
Jos gamintojas, kaip ir tokių prekių ženklų kaip „Riga Black Balsam“, „Rooster Rojo Tequila“, yra bendrovė „Stoli Group“, o platintojas – „Amber Beverage Group“ (ABG).
Pasak jos direktorės Jekaterinos Stugės, ABG yra Liuksemburge įsikūrusi tarptautinė įmonė, o jos alkoholiniai gėrimai gaminami Latvijoje, Estijoje, Airijoje, Meksikoje, naudojant žaliavas iš Europos šalių.
„Pripažįstame, kad karinės ir politinės situacijos paaštrėjimas turės įtakos verslui, bet dėl didelio neapibrėžtumo jos apimties neįmanoma įvertinti“, – teigė J.Stugė.
Tuo metu „Stoli Group“ generalinis direktorius Damianas McKinney šią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad grupės įmonės nevykdo jokios veiklos Rusijoje – tai daro Ukrainoje ir daugelyje jos kaimyninių šalių.
Jame užsimenama, kad „Stoli“ degtinė yra gaminama ir išpilstoma Rygoje.
Rusijoje ir Baltarusijoje pagamintų prekių – nuo kosmetikos, saldainių, majonezo iki druskos – prekybos tinklai atsikratė.
Vienas gamyklas stabdo, kitas pertvarko
Baltarusijos Mogiliavo mieste įsikūrusi SBA baldų gamybos bendrovė „Mebelain“ stabdo veiklą. Įmonėje dirbo daugiau nei 800 žmonių.
„Vykstant karui Ukrainoje stabdome mūsų plyname lauke išaugintos įmonės veiklą neapibrėžtam laikui. Per visą beveik dešimtmetį trukusį jos veiklos laikotarpį įmonėje diegėme vakarietiškus valdymo ir organizacinės kultūros standartus, tad „Mebelain“ jos darbuotojams buvo tarsi langas į Europą.
Esame širdimi su savo atsidavusiais kolegomis. Turime viltį, kad ilgainiui visa situacija išsispręs teigiamai“, – sakė SBA grupės viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
„Mebelain“ veiklą pradėjo 2013-aisiais, o jos statybas bei vėlesnę plėtrą finansavo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Taikos metu „Mebelain“ eksportavo baldų gaminius į Europos Sąjungos šalis, taip pat Rytų rinkas.
SBA grupės pateiktais duomenimis, įmonės Baltarusijoje apyvarta pernai sudarė kiek daugiau nei 48 mln. eurų, arba 13 proc. viso SBA baldų sektoriaus apyvartos, kuri 2021-aisiais viršijo 360 mln. eurų.
Tarptautinė investicinė VMG grupė dėl karo Ukrainoje taip pat sustabdė baldų gamybos įmonės veiklą Baltarusijos Mogiliavo srityje. VMG grupė Baltarusijoje veikė nuo 2008 metų kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku.
Solidarizuodamasi su Ukrainos žmonėmis grupė skyrė 100 tūkst. eurų humanitarinę paramą Raudonajam Kryžiui, taip pat nuo karo bėgantiems žmonėms apgyvendinti yra paruošusi viešbutį Klaipėdos oro uosto teritorijoje.
Tuo metu Lietuvos įmonių grupė „Grigeo“ leido visus Ukrainoje esančios grupės gamyklos „Mena Pak“ išteklius panaudoti kovai prieš Rusijos agresiją.
Pasak grupės prezidento Gintauto Pangonio, gofruotąjį kartoną gaminančios įmonės veikla sustabdyta dėl Ukrainos šiaurinėje dalyje vykstančių mūšių ir visi ištekliai skiriami karui laimėti.
Įmonės vadovui suteikti įgaliojimai atsižvelgti į visus Ukrainos gynėjų poreikius ir tam naudoti gamyklos infrastruktūrą, pastatus, kelius, įrangą bei finansinius išteklius.
Pasak G.Pangonio, „Grigeo“ grupės Ukrainoje darbuotojams ir jų šeimoms teikiama visa reikalinga humanitarinė pagalba, visiems jiems užtikrinta galimybė gauti saugų prieglobstį Lietuvoje.
„Mena Pak“ įmonėje dirba 88 darbuotojai. Į šią bendrovę „Grigeo“ grupė yra investavusi 3,7 mln. eurų.
