Siekia įsitvirtinti Lietuvoje
Užimtumo tarnybos (UT) Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistės Ingos Vegytės teigimu, panašu, kad afganai siekia įsitvirtinti Lietuvoje. „Dauguma asmenų rodo pastangas įsidarbinti, stengiasi išmokti kalbą, bando prisitaikyti prie kultūrinių skirtumų.
Bendrabučio Raseiniuose nuoma baigėsi sausio 8 d., tačiau kol kas nei vienas Afganistano pilietis neišreiškė noro likti šiame mieste. Dalis besimokančių pagal vidurio ugdymo programas ar gerai anglų kalbą mokančių afganistaniečių ketina studijuoti Lietuvos aukštojo mokslo įstaigose“, – portalui lrytas.lt sakė ji.
Nors IT srities įmonės šiuo metu didžiausias pastangas skiria talentų medžioklei socialiniuose tinkluose ar kitais kanalais ir mažai tokios specifikos įmonių ieško darbuotojų per UT, specialistės teigimu, UT galėtų padėti afganams įsidarbinti į šį sektorių.
„Dalis afganų galėtų nemokamai baigti profesinį mokymą, kurio išlaidas finansuotų UT. Taip pat UT pirmuosius mėnesius skirtų potencialiam darbdaviui subsidiją, kol naujasis darbuotojas įgytų reikiamus darbinius įgūdžius. Galbūt tai išeitis ir darbo ieškantiems Afganistano piliečiams, ir IT sektoriui?“ – svarstė I.Vegytė.
Siūlo apmokamas praktikas ir stipendijas
Verslo akseleratoriaus „Tesonet“ Žmogiškųjų išteklių vadovas Nerius Juzumas portalui lrytas.lt tvirtino, kad IT sektoriaus bendruomenėje Lietuvoje šiuo metu jau dirba nemažai užsieniečių iš įvairių šalių. „Ar darbuotojas gali dirbti IT sektoriuje, lemia tikrai ne jo kilmė ar tautybė, bet gebėjimai bei įgūdžiai.
Turiu omenyje ne tik „kietuosius“ įgūdžius, bet ir tokius gebėjimus kaip kalba, loginis mąstymas, informacijos paieška ir t. t. Visgi kaip ir Lietuvoje ne kiekvienas yra IT specialistas, taip ir tarp atvykėlių turbūt ne kiekvienam ši sritis bus įdomi ir tinkama“, – kalbėjo vadovas.
Jo teigimu, turintiems reikiamų savybių, tačiau neturintiems IT įgūdžių įmonės siūlo praktikas ar akademijas (pavyzdžiui, 3 mėnesių apmokamą „Teso Rookie“ praktiką), taip pat egzistuoja nepriklausomos programavimo mokyklos, kuriose kai kurios įmonės siūlo stipendijas.
„IT nėra tik programavimas, yra ir daugiau sričių, kuriose darbuotojas gali specializuotis, svarbu jas tinkamai identifikuoti. Siekiant palengvinti potencialią afganų integraciją į IT sektoriaus įmones, galima būtų bendradarbiauti programavimo mokyklomis („Turing College“, „Vilnius Coding School“, „Code Academy“ ir kitomis), kuriose per apibrėžtą laiką atvykėliai galėtų identifikuoti tinkamas sritis, gauti bazinius IT srities įgūdžius ir pradėti integruotis į darbo rinką“, – galimybes vardino N.Juzumas.
Norėtų dirbti pagal specialybę
UT duomenimis, šiuo metu Kaune dirba 2 Afganistano piliečiai, Vilniuje – 17. Visgi šie skaičiai kinta kasdien, nes dalis pabėgėlių nėra apsisprendę, ar nori dirbti, ar mokytis. Taip pat kai kurios šeimos laukia, kol mažamečiai vaikai pradės lankyti ugdymo įstaigas, o 9 moterys laukiasi ar yra neseniai pagimdžiusios, todėl darbo neieško.
Kaune vienas asmuo įsidarbino baldų gamybos įmonėje, kitas – perdirbimo ir likvidavimo įmonėje. Vilniuje didžioji dalis pabėgėlių rinkosi pakuotojo, kepėjo, pardavėjo darbą prekybos tinkle „Rimi“. Tarp įsidarbinusiųjų Vilniuje taip pat yra ir krovikas, skambučių centro operatorius, maisto gamybos operatorius.
„Asmenys pageidauja dirbti jų išsilavinimą ir darbinę patirtį atitinkančius darbus, tačiau svarsto įvairius pasiūlymus ir neatmeta galimybės įsidarbinti kitose srityse. Dauguma domisi darbo pasiūlymais gamyklose, kuriose gaminama produkcija.
Afganistane šie asmenys dirbo labai įvairius darbus (vertėjais, administratoriais, projektų vadovais, vadybininkais, medikais), tačiau mūsų darbo rinkoje nėra labai paprasta integruotis, neturtint profesiją patvirtinančių diplomų bei nemokant gimtosios lietuvių kalbos“, – pasakojo I.Vegytė.
Būtų mažiausi apribojimai
Tuo metu darbo skelbimų portalo „CV-Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės teigimu, IT sektoriui nėra svarbu, kad darbuotojai mokėtų lietuvių kalbą, daug svarbiau anglų kalbos žinios. Taip pat daug įmonių siūlo darbą nuotoliniu būdu, ieško darbuotojų iš kitų šalių ir ne tik iš kaimyninių, bet ir tolimesnių.
„Apribojimai afganams gali būti tik dėl pačių įmonių vadovų požiūrio į tai, kokį darbuotoją priimti, o kokio – ne. Tad viskas priklauso nuo vadovų lankstumo – kokius kriterijus jie vertina, ar jiems svarbus išsilavinimas, darbo patirtis, turimi įgūdžiai, ar diskriminuoja kreipdami dėmesį į tautybę ar lytį.
Iš esmės IT sektorius yra labai atvira sritis, jame afganams turėtų būti patys mažiausi apribojimai. O jei dar žmogus turi išsilavinimą, darbo patirties, reikalingų įgūdžių, tai išvis neturėtų būti jokių trukdžių jam įsidarbinti“, – kalbėdama su portalu lrytas.lt pastebėjo vadovė.
Anot jos, IT įmonėms paprastai svarbiausia didesnė darbo patirtis – daug įmonių orientuojasi į turinčius virš 5 metų darbo patirtį specialistus, tad tik šių keliamų reikalavimų neatitikimas gali trukdyti įsidarbinti.
„Tačiau yra nemažai įmonių, kurios organizuoja mokymus ir vėliau įdarbina juos baigusius žmones. Yra įvairių sprendimų – įmonės mato, kokia situacija yra Lietuvoje ir ima tai, ką gali paimti“, – tikino R.Karavaitienė.
Trūkstantys darbo jėgos graibsto visus
Pasak UT atstovės I.Vegytės, ieškodami darbo afganai susiduria su įvairiais sunkumais: jų gebėjimai ir kompetencijos ne visada atitinka darbdavių poreikius, neretai pasitaiko atvejų, kai koją pakiša kalbos barjeras, mat kai kurie Afganistano piliečiai gali susikalbėti tik gimtąja kalba. Taip pat pastebima, kad atvykėliams reikia daugiau laiko apsvarstyti ir įvertinti gaunamus darbo pasiūlymus.
Be to, afganai susiduria ir su socialinių įgūdžių trūkumu, pavyzdžiui, nežino, kaip veikia viešojo transporto sistema, todėl iš pradžių daugelis baiminasi, kad darbo vieta gali būti per toli nuo gyvenamosios vietos. Taip pat jiems sudėtinga suvokti, kaip vyksta įsidarbinimo procedūros, sveikatos patikrinimai ir pan.
„Nors čia padeda nevyriausybinės organizacijos, tačiau dėl to darbo paieškos procesas užima kiek daugiau laiko“, – kalbėjo specialistė.
Nors pasitaiko darbdavių, kurie neskuba priimti konkrečių sprendimų dėl užsieniečių integravimosi į laisvas darbo pozicijas, o dalis pageidauja, kad užsienio piliečiai galėtų susikalbėti lietuvių ar bent rusų kalbomis, visgi susiduriantys su darbo jėgos trūkumu darbdaviai dažniausiai į kitataučius žvelgia lanksčiau ir sudaro palankias sąlygas įsidarbinti, pastebėjo I.Vegytė.
