Pasirodžius juodajam sąrašui asmenų, kuriems pritaikytos ES sankcijos, didieji prekybos tinklai suskubo atsisakyti ir „Borjomi“ mineralinio vandens.
„Borjomi“ prekės ženklo gaminius iš lentynų pirmiausia išėmė „Maxima“, o po to ir kiti tinklai.
„Sąraše esantis Rusijos milijardierius Michailas Fridmanas siejamas su „Alfa Group“ grupe. Tačiau „Alfa Group“ neturi „Borjomi International“ akcijų“, – patikino įmonės „IDS Borjomi Europe“ generalinė direktorė Aušra Nasevičienė.
Anot jos, šis oligarchas šiek tiek „Borjomi International“ akcijų valdo, bet jis neturi pagrindinio akcijų paketo, nėra valdybos narys, nedalyvauja verslo sprendimuose. Jis yra gimęs Lvove, Ukrainoje.
Pasak A.Nasevičienės, „Borjomi“ yra gruzinų prekės ženklas.
„Šiuo atveju nukentėjo būtent prekės ženklas, nors jo sąsajos su asmeniu, kuriam pritaikytos sankcijos, yra visiškai netiesioginės. Šioje situacijoje nepadaryta jokios neigiamos įtakos pačiam M.Fridmanui, bet tiesiogiai – Gruzijos verslui“, – sakė A.Nasevičienė.
Aiškinasi dėl akcininkų
Gelbėti situacijos į Lietuvą šią savaitę buvo atvykęs bendrovės „Borjomi Georgia“ prezidentas Levanas Bagdavadzė.
„Lietuvos ryto“ pokalbis su juo – apie susiklosčiusią situaciją.
– Lietuvoje prekybos tinklai, reaguodami į juodąjį sąrašą, nutraukė prekybą „Borjomi“ mineraliniu vandeniu ir kitais šio prekės ženklo gėrimais. Kokį tai turės poveikį jūsų vadovaujamai įmonei?
– Puikiai prisimenu, kaip Lietuva mums padėjo 2006-aisiais, kai Rusija liovėsi pirkti mūsų mineralinį vandenį. Jūsų šalis, kaip ir Latvija bei Estija, buvo su mumis ir stengėsi, kad mūsų mineralinio vandens pardavimas padidėtų, kad nenukentėtų Gruzijos ekonomika.
Supraskite, „Borjomi“ – tai Gruzijos vizitinė kortelė.
Šalies pietuose esančioje Boržomio savivaldybėje dirba įmonė su pusantro tūkstančio žmonių, ji sukuria apie 1 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto.
Boržomio miestelio gyventojams tai vienintelė darbovietė – jie užsidirba algą, reikalingą šeimai išmaitinti. Ir dabar visi atsidūrė per plauką nuo nedarbo.
Mes esame su Ukrainos žmonėmis, turime vilties, kad karas neužsitęs. Mums irgi baisu. Be to, bendrovės valdymas vyksta iš Kijevo – „Borjomi Georgia“ Ukrainos padaliniuose dirba per 2700 žmonių, ir visi jie dabar atsidūrė karo zonoje.
Jų gyvenimas Rusijai užpuolus Ukrainą visiškai pakriko. Mes išgyvename dėl jų.
Rūpesčių pagausino ir nutraukta prekyba mūsų gaminiais Lietuvos prekybos tinkluose, o kartu ir šių tinklų parduotuvėse Latvijoje ir Estijoje. Bet taip pat suprantame šį sprendimą kaip reakciją į sąrašą asmenų, kuriems paskelbtos sankcijos.
Savo ruožtu stengiamės paaiškinti, kad ši akcija sudavė didžiausią smūgį ne Rusijos oligarchams, bet paprastiems mūsų šalies žmonėms.
– Kas yra pagrindiniai „Borjomi Georgia“ akcininkai?
– Atsakysiu tiesiai šviesiai – mūsų bendrovė priklauso tarptautinių investuotojų grupei. Iš pradžių ji buvo įkurta Olandijos investicijų pagrindu, o ir šiuo metu akcijos priklauso Gruzijos, Jungtinės Karalystės, Izraelio, Ukrainos piliečiams. Dauguma akcininkų šiuo metu yra gruzinai.
Tame privačiame fonde, kuris investavo į „Borjomi“ gamyklą, dalyvavo įvairios kompanijos, taip pat ir „Alfa Group“ atstovai.
Taigi fonde yra smulkiųjų akcininkų, kuriems šiuo metu taikomos sankcijos, bet nė vienas jų nedalyvauja įmonės valdyme. Nė vieno jų nėra taryboje.
Apskritai jie mūsų gamyklos nėra net matę. Jie net neturi jokio supratimo, kur gaminamas „Borjomi“. Jiems tai tik prekės ženklas, iškaba. Tačiau didindami savo kapitalą jie įsigijo akcijų.
– Ar nebūtų paprasčiau, kad tarp įmonės akcininkų neliktų M.Fridmano?
– Dėl to mes ir keičiame šiuo metu akcininkų struktūrą taip, kad ji atitiktų Europos tarptautinius reikalavimus.
Mums būtina tai padaryti, kad visiems būtų aišku, jog veikiame be tų asmenų, kuriems taikomos sankcijos.
– Ar Lenkijoje tokių protestų nebuvo?
– Kol kas „Borjomi“ prekybą nutraukė tik Baltijos šalys. Gaila, kad mūsų prekės ženklo pozicijos silpsta.
Stengiamės, kad mūsų įmonės veikla būtų skaidri, nieko neslepiame nuo užsakovų. Taigi tolesnė mūsų veikla priklausys nuo jų priimtų sprendimų.
Vis dėlto tikiuosi, kad artimiausiu metu situacija pasikeis, – deramės su jūsų prekybos tinklais ir aiškiname apie situaciją įmonėje.
– Kokia dalis eksportuojamų produktų atsidurdavo Lietuvoje?
– Lietuva mums – ketvirta pagal dydį eksporto rinka, mums ji labai svarbi. Ypač dabar, kai Ukrainoje prekyba nebevyksta.
Rusijoje prasidėjo rimta verslo griūtis
Savaitės pradžioje buvo paskelbta, kad Maskvos akcijų birža pradės veikti tik kovo 5 dieną. Tačiau jau vakar nutarta jos veiklą stabdyti iki kovo 8-osios.
Priežastis paprasta: Vakarų kompanijos viena po kitos traukiasi iš šalies arba stabdo veiklą, Rusijos kompanijų akcijos užsienio biržose nuvertėjo kone iki nulio, todėl tas pat lauktų ir pradėjus prekybą Maskvos biržoje.
Žibalo į ugnį kliūstelėjo stambiausia Rusijos interneto technologijų kompanija„Yandex“. Vakar ji paskelbė nesugebėsianti atsiskaityti su obligacijų turėtojais, jei jie pareikalaus jas išpirkti. Iš esmės tai reikštų bankrotą. „Yandex“ yra išplatinusi obligacijų už 1,25 mlrd. dolerių (1,12 mlrd. eurų).
Tarp Rusijos gyventojų tikrą sumaištį sukėlė Švedijos kompanijos „Ikea“ sprendimas uždaryti visas parduotuves šioje šalyje. Daugelyje miestų ketvirtadienį – paskutinę prekybos dieną – susidarė neregėtos eilės ir spūstys, o pirkėjai šlavė viską, ką tik gali panešti.
