Jau spėjo pabrangti
Rusijai paskelbtos sankcijos neaplenkė ir Karaliaučiaus. Rublio kursui krentant eilės prie bankomatų nusidriekusios ir šiame krašte, ten pinigų trūkumas taip pat jaučiamas.
Kaliningrad.rbc.ru kalbinti verslininkai kiek nerimauja – į Karaliaučių daug komponentų importuojami iš užsienio, vežami ir jau pagaminti gaminiai, tad gali kilti rimtų problemų aprūpinant vietos gyventojus. Verslininkai tiki, kad jei sankcijos griežtės, Karaliaučiaus ir visos šalies ekonomika bus pakirsta.
Karaliaučiuje jau spėjo pabrangti ir buitinė technika. Pirmąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną įvairiose elektronikos parduotuvėse kainos pakeltos apie 10–30 proc.
„Per pastaruosius penkerius metus nemačiau nieko panašaus“, – kaliningrad.rbc.ru citavo „Tekhnovideo“ elektronikos parduotuvės pardavėją.
Prekių iš tiesų trūks
Ekonomistas Marius Dubnikovas tokia situacija nesistebi: „Nesvarbu, kad Karaliaučius nuo Rusijos yra teritoriškai atskiras. Rublis visoje Rusijoje yra rublis, o rusai jau išgyveno ne vieną rublio krizę ir į kiekvieną rizikos padidėjimą reaguoja labai jautriai.“
Anot jo, stringant transportui ar įmonėms nusprendus nebeeksportuoti prekių šia kryptimi, Karaliaučius iš tiesų gali greitu metu pajausti prekių trūkumą, o vietos gyventojai pasigaminti visko patys nesugebės.
„Tai maisto ir pramonės prekės, transporto priemonės, net elektros lemputės jie nepasigamins“, – portalui lrytas.lt vardijo M.Dubnikovas.
Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat akcentavo, kad visa Rusija didžiąją dalį prekių, nemažai buitinės technikos, automobilių, gabena iš kitų šalių.
„Rusija 80 proc. importuoja iš ES ir Kinijos ir eksportuoja 80 proc. žaliavų. Tokia ta Rusijos ekonomika, už pinigus, kuriuos gauna eksportavusi žaliavas, perka prekes, nes pati nepasigamina“, – teigė Ž.Mauricas.
Nors Rusijoje yra keletas įmonių, gaminančių automobilius, neaišku, ar esant tokioms sankcijoms jos galės veikti ir galbūt vadovai bus priversti jas uždaryti.
„O kokia nors smulki ar vidutinė įmonė, gaminanti sūrį, tikrai jo nebeeksportuos į Rusiją. Jai nereikia tokio galvos skausmo, kai rizika dirbti su tokia šalimi smarkiai išauga. Juk gali nuvežti prekes, bet nebegauti pinigų. Tai kam tada vežti? Tikrai nemaža dalis prekių iš lentynų prapuls, tai lyg grįžimas į sovietmetį“, – paaiškino situaciją Ž.Mauricas.
Dėl blokados apkaltinti negalėtų
M.Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad Ukrainoje jau pastebėta ir Baltarusijos technika. Jo manymu, tai gali paskatinti visiškai uždaryti Baltarusijos sieną, taip sustotų transportas, kuris iki šiol veždavo prekes iš Rusijos į Karaliaučių. Tačiau miestas vis dar liktų pasiekiamas jūros ir oro transportu.
„Tai gerai, nes Rusija negalės apkaltinti Lietuvos ar Lenkijos, su kuriomis ribojasi Karaliaučius, kad yra taikoma visiška blokada“, – aiškino M.Dubnikovas.
Tačiau prekes gabenant laivais ar skraidinant lėktuvais virš jūros, nes Lietuvos oro erdvė Rusijos lėktuvams uždaryta, kaštai išauga. Taigi Karaliaučiaus gyventojai parduotuvių lentynose matys didesnes kainas, o nuvertėjant rubliui prekes bus ir vis sunkiau įpirkti.
„Rusijai išlaikyti Karaliaučių kainuos vis brangiau“, – nukirto M.Dubnikovas.
Nėra skurdžiausias Rusijos miestas
Ž.Mauricas patikino, kad Rusijoje gyventojų atlyginimai itin skirtingi, tačiau Karaliaučiuje – jie nėra mažiausi.
Apie 1 tūkst. dolerių uždirba Sibiro regionuose, kuriuose išgaunama nafta ar metalas, dirbantys gyventojai. Maskvoje atlyginimas siekia apie 800, Sankt Peterburge – apie 500 eurų, o štai Karaliaučiuje suma siekia apie 400 eurų.
„Kritus rublio vertei atlyginimai gali būti sumažėję, bet Karaliaučiuje, palyginti su daugeliu Rusijos regionų, atlyginimas yra didesnis. Juk daugelyje regionų, ypač esančių prie Ukrainos ir Baltarusijos, atlyginimai menki. Pavyzdžiui, ir Pskovas yra labai skurdus miestas, ten atlyginimas turbūt nesiekia net 300 eurų.
O į Karaliaučių investuota jau nuo seno, ten ir mokesčiai mažesni, bandyta konkuruoti su Lietuva ir Lenkija. Juk Rusija iš Karaliaučiaus norėjo padaryti Europos Honkongą. Nemažai ir Lietuvos įmonių ten investavo, bet po 2014 m. dauguma apsisuko ir išėjo, tai Karaliaučius, kaip ir Rusija, dabar mums visiškai nesvarbūs“, – portalui lrytas.lt pasakojo Ž.Mauricas.
O jeigu Karaliaučiuje yra likusų užsienio įmonių ir jos pasitraukti nežada, bet dėl sankcijų Rusijai baiminasi patirsiančios nuostolių, M.Dubnikovas atsako griežtai: „Tie asmenys turėjo visus įspėjimus, kad tokia veikla yra rizikinga. Ir jei kas nors iki šios dienos dar daro verslą Rusijoje ar Karaliaučiuje, vadinasi, jie priėmė tokio žaidimo taisykles, su visomis rizikomis. Jie suvokė, iš ko ima pinigus, tad dabar nėra laikas verkti.“
