Koks yra didžiausias iššūkis jaunam prekių ženklui, kuris dar tik auga?
Radvilė: pirmą kartą auginant verslą didžiausias iššūkis yra nežinomybė. Kai tu darai viską antrą kartą, yra kiek lengviau. Jeigu dabar grįžčiau pusantrų metų atgal, tai mūsų augimas būtų kur kas greitesnis. Viskas iš pradžių vyksta labai lėtai. Ką dar aš išmokau turėdama mažą verslą? Nebijoti klausti. Aš tiesiog rašau žmonėms ir jie mielai pasidalina patirtimi. Reikia klausyti už save protingesnių, ypač tos srities specialistų. Kai aš pradėjau tai daryti, iškart pamačiau augimą. Lietuvoje turim tokias puikias sąlygas augti tiek dėl nuomonės formuotojų puikaus konvertavimo, tiek dėl konkurencinio pranašumo. Taip pat lietuviai mėgsta pirkti lietuvišką produktą. Žinoma, kai to pranašumo nebeturi užsienyje, tada ir prasideda iššūkiai.
Dar vienas iššūkis – biudžetas. Jis yra ypač svarbus keliaujant į užsienio rinkas. Biudžetas parodo, kokias rinkas tuo metu galime išbandyti, todėl natūraliai pradedame nuo šiek tiek mažesnių. Europa yra labai didelė, taigi reikia pradėti nuo mažesnių šalių ir vėliau imtis didesnių. Žmogus prieš nusipirkdamas produktą turi jį pamatyti bent keletą kartų, kai kuriems reikia ir daugiau. O norint tai padaryti reikia ir didesnio biudžeto.
Kaip atrodė įėjimas į rinką prieš dešimt metų? Kokie tada buvo iššūkiai, o gal viskas buvo kur kas paprasčiau dėl mažesnės konkurencijos?
Lena: kai mes pradėjome „Uoga uoga“ veiklą prieš daugiau nei prieš dešimt metų, rinkoje buvo vakuumas ekologiškos kosmetikos. Mums pasisekė, kad mes atėjom čia, pradėjom gaminti prieinamą ir linksmą kosmetiką. Dažniausiai visa ekologiška kosmetika būna rudose pakuotėse, labai švari, bet nuobodi. Mes norėjome prie pirkėjo prieiti iš kitos pusės. Manėme, kad kiekvienas savo lentynoje turi turėti bent vieną natūralų produktą. Lietuvoje mums nereikėjo tokių didelių pastangų, nes nebuvo tokio tipo prekių ženklų, tačiau, susidūrus su eksporto rinkomis, supratome, kad ten jau yra visiškai kita situacija. Niekas nežino, kas yra Lietuva ir kodėl rinktis lietuvišką produkciją. Čia ne Prancūzija, kur levandos auga, čia yra Lietuva, kurioje, jų supratimu, mes darom baldus ir pieną. Taigi, sunkiausia buvo įtinkinti žmones, kad mes galime būti ir kokybiškos kosmetikos šalis.
Kokie sprendimai pasiteisino arba atvirkščiai – nepasiteisino auginant prekių ženklą „Daily Spoon“?
Radvilė: Aš labai džiaugiuosi, kad mes nuo pat pradžių investavome į siekį sukurti bendruomenę ir užsiimti jos edukacija. Bendruomenei pradėti kurti užtenka vien to, kad ranka parašai kortelę prie užsakymo. Tai tokie maži dalykai, asmeninis dėmesys yra labai reikšmingi. Taip pat nuosekliai kuriame bendruomenę savo „Instagram“ paskyroje. Bendruomenės kūrimas mums pasiteisino iš dviejų pusių. Pirma, tai yra visiškai kitas palaikymas.
Žmonės patys labai daug rekomenduoja produkciją savo artimiesiems, kas tikrai mums padeda. Taip pat mes labai daug laiko investuojame į turinį, kuris nėra apie mūsų produktus. Tiek naujienlaiškyje, tiek mūsų paskyroje gal tik 30–40 proc. viso turinio yra apie patį produktą. Visas kitas turinys yra apie mitybą, sveiką gyvenseną, judėjimą. Mes siekiame komunikuoti, kad supermaisto mišinys yra tik papildoma pagalba, o ne magiška piliulė, kuri išspręs viską. Tą nuoširdumą žmonės labai priima ir parodo, jog jiems to trūko, tad paprasta produktų sudėtis, kuri yra aiškiai suprantama, ir nuoširdi paties prekių ženklo komunikacija tikrai pasiteisino.
Nepasiteisino tai, kad mes bandėme duoti kažkam kitam apibrėžti mūsų prekių ženklą ir galiausiai supratome, kad niekas kitas taip nesupranta tavo prekinio ženklo taip tu pats. Be abejo, galima pasikonsultuoti su žmonėmis, kurie padės išsigryninti žinutę, bet tu turi žinoti, kokia yra prekių ženklo esmė, vertybės. Antra mūsų klaida, kuri buvo padaryta iš nežinomybės ir baimės, buvo ta, kad mes pradėjome leisti mokamas reklamas socialiniuose tinkluose ir daryti kampanijas su nuomonės formuotojais tik po pusmečio Tai labai stipriai užkirto kelią mūsų augimui, nes mes augome tik organiškai iš barterinių sandorių. Paleidus mokamas reklamas, mūsų augimas į viršų šoko tris kartus.
O kaip prieš dešimtmetį atrodė prekių ženklo „Uoga uoga“ prisistatymas auditorijai? Kokių klaidų nebedarytumėte šiandien?
Lena: Manau svarbu, kad klientas žinotų, jog tas ryšys yra tikras. Mes dalyvaudavome parodose, ten sutikdavome daug žmonių. Lietuviai yra tokia tauta, kuri labai mėgsta bandyti naujoves. Taip pat mes išleidome dvi receptų knygas, kad žmonės galėtų pasigaminti kažką namuose. Mes manome, kad žmogus turi kažką pasidaryti namuose ir kažką nusipirkti. Tokiu požiūriu parodėme, jog mums rūpi žmogus.
Klaida buvo tokia pati kaip ir „Daily Spoon“ atveju – nepradėjome reklamos socialiniuose tinkluose labai ilgai ir su ja startavome tik prieš kokius pusantrų metų. Dėl to praradome gal kokius penkis metus, per kuriuos galėjome dar labiau paaugti. Atrodo, jog mes esame visada veiksme, bet iš šono pasižiūrėjus esame labai atsipalaidavę. Mūsų tikslas nėra uždirbti milijonų. Mes norime daryti produktą, kuris patinka mūsų klientams, išlaikyti gerą santykį tarp gyvenimo ir darbo, o pastarasis būtų tikrai įdomus ir įkvėptų. Mes žinome, jog tam tikri produktai nebus labai komerciškai sėkmingi, bet mums yra įdomu juos kurti, apipavidalinti ir paleisti į rinką.
Viso pokalbio klausykite tinklalaidėje „Berta&Talks“:
