Jau praėjusį penktadienį buvo aišku, kad Ukrainą užpuolęs Kremlius nuo įvairiausių sankcijų neišsisuks.
Eiliniams Rusijos gyventojams tai reiškė viena: būtina turėti kuo daugiau grynųjų. Tad jau penktadienį Rusijos centrinis bankas į rinką paleido net 1,39 trilijono popierinių rublių – 12 kartų daugiau nei įprastomis dienomis.
„Lakstau nuo bankomato iki bankomato. Vienur dar yra pinigų, kitur – jau nebe“, – agentūrai „Reuters“ savaitgalį pasakojo Sankt Peterburge gyvenantis Piotras.
Daugelis rusų už rublius pirko tai, ką dar gali įpirkti, nes visiems buvo aišku, kad pirmadienį viskas bus brangiau. Tačiau kainos pasikeitė gerokai anksčiau.
„Penktadienio rytą žmona pasiūlė pagaliau nusipirkti naują indaplovę.
Senąją jau tenka kas porą savaičių remontuoti, nes visiškai subyrėjo.
Mostelėjau ranka ir pasakiau, kad bus laiko šeštadienį. Gaila, nes žmona buvo teisi“, – pasakojo Maskvoje gyvenantis LR bendradarbis A.Procenka.
Šeštadienio rytą pora patraukė į artimiausią prekybos centrą.
Nustebti teko jau prie įėjimo – beveik nebuvo matyti klientų, nors laisvadieniais jų čia apstu. Įėję į vidų maskviečiai suprato, kad jie pavėlavo.
Indaplovių tiek, kad nors sunkvežimį kraukis. Kainos – nuo 45 tūkst. rublių (dabartiniu oficialiu kursu – 470 eurų, tačiau realusis yra visiškai kitoks).
Pora išplėtė akis, nes vos prieš porą dienų jos prasidėjo nuo 33 tūkst. rublių.
„Tai ko neužsukote vakar?“ – prunkštelėjo pardavėja ir paaiškino, kad prieš dieną buvo nurodyta perkainoti visas prekes.
Karo pasekmių pabūgę salono šeimininkai pabrangino viską – nuo pigiausių elektrinių virdulių iki „iPad“ planšetinių kompiuterių ir televizorių. Kas pabrango 5 tūkstančiais, kas ir 20 tūkst. rublių.
Teko apsisukti ir traukti namo. Tačiau gyvenime nebūna vien nesėkmių – pakeliui žmonai paskambino pažįstama iš baldų salono ir pasiūlė kuo greičiau ką nors įsigyti, nes nuo rytdienos kainas numatyta kelti ir ten.
Turgavietėje pardavėjai įspėjo, kad pirmadienį brangs jautiena ir aviena, o maisto prekių parduotuvėje pasitiko per kelias dienas jau spėjusios pakilti grikių ir ryžių kainos.
Pirmadienį infliacija Rusijoje siautėjo dar smarkiau, nes pradėjo brangti eurai ir doleriai. Oficialus jų kursas buvo atitinkamai 83 ir 94 rubliai.
Tačiau biržoje euras kainavo 106 (13 proc. daugiau nei penktadienį), doleris – 96 (12,5 proc. daugiau) rublius. O grynųjų rinkoje kursas siekė 135 rublius už eurą ir 128 rublius už dolerį.
Tiesa, bent prie bankomatų eilės jau nebesirikiavo arba buvo mažesnės. Savo ruožtu komerciniai bankai tvirtino turintys pakankamai rublių ir užsienio valiutos.
Atkirto nuo atsargų
Bet užsienio valiutos deficitas tikrai ne už kalnų. Rusijos centrinis bankas (RCB), atrodo, iš anksto rengėsi būsimai didžiulei krizei, nes savo atsargų portfelyje mažino dolerių ir eurų atsargas, užtat kaupė auksą ir Kinijos juanius.
Banko rezervai yra milžiniški – 630 milijardų pavertus į JAV dolerius (564 mlrd. eurų).
Tačiau apie 40 procentų jų laikomi tų valstybių, kurios prisijungė prie sankcijų, bankuose kaip depozitai.
Tai reiškia, kad būtent tokia dalimi atsargų Rusija neteko galimybės pasinaudoti.
Doleriai ir eurai yra gyvybiškai būtini siekiant vidaus rinkoje palaikyti rublio kursą.
Todėl, netekęs prieigos prie jų, RCB ir Rusijos finansų ministerija vakar griebėsi gelbėjimosi rato: įpareigojo visus eksportuotojus parduoti mažiausiai 80 proc. gaunamos valiutos.
Taip verslui nustatyta savotiška duoklė. Tik iš kur jis pats gaus norimos valiutos, jei visa šalis atjungta nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT?
Kinai gali ir neišgelbėti
Buvęs „Sberbank“ valdybos narys Sergejus Gurijevas laikomas vienu labiausiai patyrusių Rusijos ekonomistų.
Osetinų kilmės specialistas ilgokai darbavosi Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke, jis yra Paryžiaus politikos instituto ekonomikos profesorius.
Vakarų paskelbtas sankcijas Rusijai jis įvardijo kaip žudančias, o vienintelė galimybė jų išvengti – sustabdyti karą. Taip jis tvirtino portalui meduza.io, kurio straipsnio ištraukas pateikiame.
– ES, JAV ir Kanada paskelbė įšaldančios RCB atsargas. Tai baugina netgi labiau negu atjungimas nuo tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT. Kokio stiprumo šis smūgis?
– Tai visiškai netikėta žinia, niekas nemanė, kad taip gali nutikti.
Centrinio banko atsargos yra pagrindinis dalykas užtikrinant makroekonominį stabilumą. Kas dėsis, nuspėti sunku, nes taip nėra buvę.
Visi kalbėjo apie atjungimą nuo SWIFT kaip kažkokį riboženklį, radikaliausią veiksmą, bet sankcijos dėl RCB atsargų, mano nuomone, kur kas skausmingesnės.
– Ar svarbu, kurioje valstybėje laikomos šios atsargos?
– Taip, tai turi įtakos. Kai kas aiškina, neva RCB dar turi aukso ir juanių, kuriuos galima parduoti. Bet JAV sankcijų mechanizmas labai sudėtingas, kinų bankai nebūtinai skubės padėti Rusijai, nes gali sulaukti veiksmų iš Amerikos.
Taip jau yra nutikę. Prancūzijos bankas „BNP Paribas“ buvo pažeidęs JAV paskelbtas sankcijas ir turėjo sumokėti milijardus dolerių baudų. Sunku įsivaizduoti, kad kinai už pagalbą Rusijai pasirengę taip aukotis.
Amerika gali uždrausti Kinijos bankams pirkti RCB auksą ir konvertuoti juanius į dolerius. O Rusijai reikalingi būtent doleriai ir eurai, nes pagrindinis importo srautas ateina iš Europos.
Labiausiai tikėtina, kad kinai pasakys: „Atleiskite, mes draugai, mes manome, kad jūs šaunuoliai, bet dėl JAV sankcijų negalime su jumis bendradarbiauti.“
Investuotojai liks įbauginti
– Ar tai bus kas nors panašaus į ankstesnes krizes, kurias išgyveno Rusija?
– Neaišku. Tikrai bus blogiau nei 2014-aisiais, kai buvo atsargų, o RCB žinojo, ką jis gali ir ko ne. Taip, naftos kainos dabar pakilusios. Tik kaip ją parduoti? Teoriškai eksportuotojai gali už ją gauti dolerių, bet kaip juos pervesti į Rusiją?
Panašiai buvo nutikę Šiaurės Korėjai ir Iranui, bet šios valstybės nesulyginamos su Rusija, kuri yra didžiulis žaidėjas. Dar praėjusį penktadienį būčiau sakęs, kad Rusijos ekonomikos augimas sustos, nes ji bus atkirsta nuo Vakarų technologijų, tačiau valiutų krizės nebus. Dabar nieko panašaus teigti negaliu.
– Ar realu, kad rusai mėgins atsiimti santaupas užsienio valiuta?
– Be jokios abejonės. Visi taip elgsis. Bet dar prasčiau bus sustojus importui. Paaiškės, kad Rusijos gyventojai neturi pakankamai dolerių arba jie kainuoja pernelyg brangiai, tad negali įsigyti net ir vaistų, nes jų tiesiog neįperka.
– Jei kariuomenė iš Ukrainos būtų išvesta, kas tuomet lauktų Rusijos ekonomikos?
– Svarbiausia, kokios sankcijos būtų atšauktos tokiu atveju. Bet nieko gero negalėčiau pasakyti, nes pats precedentas reiškia, kad Rusijoje tai gali pasikartoti.
Pirmiausia nemanau, kad būtų atšauktos visos sankcijos. Antra, net ir tuomet užsienio investicijų būtų sunku tikėtis. Vakarų kompanijų logika bus paprasta: „Gerai, aš investuoju, bet Vladimiras Putinas sumanys dar ką nors, ir aš prarasiu viską. Ačiū, ne.“
Negana to, gali būti netgi įvestas embargas rusiškai naftai. Prieš porą dienų tokį scenarijų būčiau laikęs fantastiniu, tačiau dabar įmanoma viskas.
– O kaip su draudimu dalytis technologijomis?
– Šalis nebeturės jokios technologinės plėtros, nes viskas, ką šioje srityje ji yra nuveikusi, atlikta bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis. Šiuo atžvilgiu Rusija nėra kuo nors išskirtinė.
Kinija viena irgi nieko negali, kaip ir Amerika, kuri net „iPhone“ įrenginius gamina kitur.
Viskas labai paprasta: visas šiuolaikiškiausias mikroschemas gamina Taivanas, kuris prisijungė prie sankcijų Rusijai. Be mikroschemų technologinė plėtra neįmanoma.
Paskolos smarkiai pabrangs
Rusijos gyventojai netrukus už karą ims mokėti dar vieną mokestį, mat vakar RCB drastiškai – nuo 9,5 proc. iki 20 proc. – padidino bazines palūkanas.
Kai kurie bankai iš karto ėmė siūlyti net po 23 proc. palūkanų už indėlius rubliais. Tačiau būsto ar kitokias paskolas turintiems gyventojams įmokos išaugs žvėriškai.
Rusijos akcijų birža vakar visą dieną buvo uždaryta, tačiau prekyba kai kuriomis šios šalies kompanijų akcijomis vyko kitose šalyse, kuriose jos iki šiol listinguojamos.
Ten investuotojai pradėjo masinį išpardavimą.
Londono biržoje iki popietės „Lukoil“ akcijų vertė krito daugiau nei 50 proc., „Gazprom“ – beveik 20 proc., o „Sberbank“ – daugiau nei 70 proc.
Pastarajam tapo išvis riesta, nes Europos centrinis bankas paskelbė jam priklausantį „Sberbank Europe AG“, veikiantį Austrijoje, nemokiu.
Tokiais pat paskelbti ir šio banko valdomi „Sberbank d.d.“ Kroatijoje ir „Sberbank banka“ Slovėnijoje.
Visiems jų indėlininkams užtikrintos kompensacijos iki 100 tūkst. eurų.
Galvosūkis – kaip atsiimti orlaivius?
Dėl Rusijai įvestų sankcijų Europos orlaivių lizingo bendrovės susiduria su didžiuliu logistiniu iššūkiu – iki kovo pabaigos iš Rusijos reikia susigrąžinti šimtus lėktuvų, kurių vertė – apie 5 mlrd. dolerių (4,48 mlrd. eurų).
Rusijos aviacija yra pagrindinis Europos Komisijos įvestų sankcijų taikinys. Iš pradžių jaudintasi, ar aviacijos bendrovės ir toliau galės mokėti nuomą po to, kai Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir JAV pritaikė sankcijas keliems Rusijos bankams. Juk lizingo bendrovės paprastai mokėjimus priima JAV doleriais arba eurais.
Tačiau, kaip rašė „Financial Times“, dabar baimę kelia ir kita – draudžiama parduoti, perduoti, tiekti ar eksportuoti lėktuvus, jų komponentus. Sankcijos galioja ir išnuomotiems lėktuvams, todėl negalima sudaryti jokių naujų sutarčių, o galiojančios turi būti nutrauktos per 30 dienų.
Verslai nerimauja, kad Rusija nesutiks atsisakyti lėktuvų. Tuos, kurie nusileidžia užsienyje, susigrąžinti būtų lengviau nei tuos, kurie skraido tik Rusijos vidaus maršrutais. Tačiau dabar rusams uždaryta visos ES erdvė.
Užsienio nuomotojai Rusijoje turi 515 lėktuvų, kurių bendra rinkos vertė siekia beveik 10 mlrd. dolerių (beveik 9 mlrd. eurų).
„Jei šiems nuomotojams bus duotas tik vienas mėnuo nutraukti nuomos sutartis ir susigrąžinti orlaivius iš klientų į saugojimo vietą už Rusijos ribų, tai bus didelis logistinis iššūkis, kuris dėl didėjančių oro erdvės apribojimų gali tapti dar didesnis ar net neįmanomas“, – sakė Robas Morrisas, „Ascend by Cirium“ konsultacijų skyriaus vadovas.
Lietuvoje panikos ženklų irgi buvo
Mūsų šalyje grynųjų pinigų išėmimo apimtis pradėjo augti ketvirtadienį. Tos dienos pavakare sostinės centre daugelyje bankomatų jų jau nebuvo likę.
Lietuvos bankas ėmė skelbti, kad pinigus išvežiojančios tarnybos dirba papildomais pajėgumais, todėl grynųjų nepristigs. Taip ir nutiko – jau savaitgalį jų deficito daugelyje bankomatų nepastebėta.
Užtat kai kurie gyventojai metėsi pirkti auksą, kaip įprasta krizių metu. „Pirmąją karo dieną jau prieš parduotuvės atidarymą būriavosi žmonės, masiškai pirko auksą. Per visą mūsų įmonės istoriją tai buvo rekordinė diena.
Pardavėme vien aukso už maždaug 700 tūkst. eurų“, – naujienų agentūrai BNS sakė didžiausią tauriųjų metalų asortimentą turinčios bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius.
Kol kas įvertinti, kaip atsilieps galimas Rusijos ekonomikos sprogimas Lietuvai, sudėtinga. Ši valstybė yra didžiausia iš eksportuotojų ir trečia tarp importuotojų (praėjusių metų duomenimis).
Tačiau didžiąją dalį eksporto sudaro reeksportas, o lietuviškos kilmės prekių eksportuojama už maždaug 300 mln. eurų. Nepanaikinus sankcijų mūsų ūkio lauks tokia žala.
