Tuo metu SEB banko Finansų rinkų departamento vyriausiasis analitikas Eduardas Petrulis pabrėžia, kad beprecedenčių sankcijų kontekste sudėtinga prognozuoti, kiek konkrečiai rublis dar nuvertės, tačiau pažymi, kad Rusijos centrinis bankas neturi praktiškai jokių įrankių valiutos stabilumui užtikrinti.
„Situacija yra tokia, kur prognozes daryti nedėkingas metas, nes niekad tokių priemonių nebuvo imtasi. Tai yra valiuta, kuri, galima sakyti, nebeturi savo Centrinio banko. Centrinis bankas tokiomis kritinėmis situacijomis paprastai remia valiutos kursą, supirkinėja ją parduodamas vadinamąsias rezervines valiutas.
Bet dabar, panašu, galimybės bus labai ribotos. Manau, kad tai tik pradžia. Nes mane, tiesą sakant, pamačius minus 30 ar 40 proc., ganėtinai nustebino. Čia dar atsparus rublis“, – Eltai kalbėjo E.Petrulis.
Tai, kad Rusijos centrinis bankas praktiškai neturi įrankių valiutos stabilumui palaikyti, sutinka ir Ž.Mauricas, o pastarieji Maskvos monetarinės politikos reguliuotojų veiksmai, jo vertinimu, panašesni į bandymus gesinti laužą.
„Nemaža tikimybė, kad tokia nuvertėjimo tendencija išsilaikys, nes, priešingai nei 2014 m., Vakarų sankcijos Rusijai yra žymiai didesnės. Visų pirma didesnės dalies Rusijos centrinio banko rezervų įšaldymas reiškia, kad Centrinio banko galimybės palaikyti rublį yra ženkliai mažesnės“, – mano jis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad Rusijos centrinis bankas po Krymo aneksijos išleido maždaug 170 mlrd. dolerių galimos krizės gesinimui ir rublio vertės palaikymui. Tačiau dabar, pasak jo, tokių galimybių Maskva nebeturės.
„Tada centrinio banko rezervai sumažėjo nuo 520 iki 350 mlrd. dolerių. Dabar matome, kad tų rezervų didžioji dalis yra įšaldyti“, – aiškino jis.
Ž.Mauricas: Rusijoje gali prasidėti venesuelizacijos procesai
Pasak „Luminor“ eksperto, valiutos nuvertėjimas pirmiausiai reiškia reikšmingą infliaciją šalyje, taip pat santaupų nuvertėjimą, dėl kurio daugelis gyventojų jau dabar bando kuo daugiau santaupų išsigryninti eurais ar doleriais. Vakarų sankcijos, jo vertinimu, turės reikšmingos įtakos ir valstybės tarptautinės prekybos galimybėms.
„Daugumos bankų atjungimas nuo SWIFT paralyžiuos Rusijos importą. Rusija gaus mažiau užsienio valiutos įplaukų, o tai vėlgi bus didžiulis smūgis. Ir ką daro Rusijos centrinis bankas – kelia palūkanų normas labai smarkiai. Žymiai smarkiau nei 2014 metais. Iškart iki 20 proc. Taip pat nurodė visoms eksportuojančioms Rusijos įmonėms 80 proc. savo pajamų užsienio valiuta konvertuoti į rublius“, – teigė Ž.Mauricas.
Tokie Rusijos pinigų politikos formuotojų veiksmai, jo nuomone, parodo panikos požymius, kurie gali reikšmingai paveikti ir šalies makroekonominę situaciją. Todėl, pasak ekonomisto, tikimybė, kad rublio nuvertėjimas gali „pradėti kilti į kosmosą“, auga kiekvieną dieną.
„Jeigu situacijos nepavyks suvaldyti ir ta panika toliau tęsis, tai neatmesčiau galimybės, kad po savaitės ar dviejų apskritai tas kursas gali būti ir 200-400 rublių už eurą. Gali prasidėti venesuelizacijos procesai“, – prognozuoja Ž.Mauricas.
E.Petrulis: palūkanų normų didinimas buvo visiška desperacija
Tai, kad Rusijos centrinio banko sprendimas bazinių palūkanų normas padidinti daugiau nei 10 proc. nėra sistemingas veikimas, o veikiau spontaninė reakcija į šoką, sutinka ir E.Petrulis.
„Ar galima bus surasti investuotoją, kuriam 10 papildomų palūkanų procentų sudarytų pakankamą kompensaciją už riziką, kuris iš naujo patikėtų rubliu, ar perkant kažkokius rusiškus vertybinius popierius. Manau, kad nė vieno tokio neatsiras“, – tvirtino SEB analitikas.
Ekonomisto vertinimu, vienintelis veiksmas, kurio dabartinėje situacijoje siekiant užtikrinti valiutos kurso stabilumą galėtų imtis Maskvos pinigų politikos sprendimų priėmėjai – aukso rezervų pardavimas. Visgi E. Petrulis kartu pažymi, kad praktikoje realizuoti tokią strategiją būtų sudėtinga.
„Palūkanų normų didinimas yra visiškai desperatiškas. Manau, kad tai yra veiksmas tam, kad nuneštume valdžiai ir parodytume, kad mes kažką rimto darome. Ar galima kažkaip palaikyti tą kursą? Tai teoriškai, matyt, galima auksą pardavinėti“, – svarstė SEB ekonomistas.
Tai, kad Rusijos galimybės parduoti aukso rezervus praktikoje būtų sunkiai įgyvendinamos dėl Vakarų priimtų sankcijų, sutinka ir Ž.Mauricas. Jis neatmeta, kad šioje situacijoje Kremliui galėtų padėti Kinija, tačiau kartu pabrėžė, kad Pekinas veiks tik tiek, kiek tai bus naudinga jiems patiems.
„Vienintelis šiaudo griebimasis būtų aukso rezervų pardavimas, bet jis nėra labai paprastas, dauguma Rusijos rezervų laikomi savo šalyje, todėl juos reikėtų fiziškai išgabenti į kitas šalis. Tai irgi yra sudėtinga, nes Rusijai praktiškai yra paskelbtas embargas“, – mano „Luminor“ ekspertas.
ELTA primena, kad pirmadienį vos prasidėjus valiutų prekybai, Rusijos valiutos vertė nukrito iki 100,96 rublių už JAV dolerį, lyginant su 83,5 rublio trečiadienį – diena prieš Maskvos sprendimą pradėti karinę agresiją Ukrainoje. Rublio kaina euro atžvilgiu nukrito iki 113,52, lyginant su 93,5 iki karinės invazijos.
Reaguojant į staigų valiutos vertės kritimą, Rusijos centrinis bankas pirmadienį paskelbė didinąs bazinę palūkanų normą nuo 9,5 iki 20 proc. Rusijos rublio vertė nukrito iki istorinių žemumų, pasaulio valstybėms įvedus naujas, griežtesnes sankcijas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.
Centrinis bankas pirmadienio rytą taip pat paskelbė apie privalomą priemonę Rusijoje įsikūrusioms įmonėms, iš eksporto uždirbančioms užsienio valiutą, parduoti 80 proc. valiutos iš savo pajamų.
