Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius sako, kad verslas karui Ukrainoje atsargiai ruošėsi, o kai kurie prekybiniai ryšiai, ypač krovinių pervežimas, tokiomis sąlygomis tampa sudėtingi ar net neįmanomi.
„Visos įmonės, kurios turi reikalų su Ukraina, reaguoja. Tai ne šio ryto įvykiai, tai tik faktinės aplinkybės. Tam su tam tikra atsarga buvo ruoštasi, vietos avantiūrizmui nėra. Suprantama, kad kai visoje valstybėje vyksta kariniai veiksmai, santykiai tampa labai komplikuoti, ypač transporto srityje. Tiekimai ir pirkimai yra ribojami, nes bet kuriuo metu gali sutrikti bankiniai atsiskaitymai, privažiavimas prie tam tikrų vietų dėl infrastruktūros pažeidimų“, – ketvirtadienį BNS sakė jis.
R. Varkulevičius pabrėžė, kad darbo patirties tokiomis sąlygomis Lietuvos verslas neturi ir tikisi, kad lyderystės imsis valstybė, kuri turėtų teikti aiškią informaciją.
„Turi būti pereita prie kito režimo, bet ar darbo karinėmis sąlygomis patirties mūsų įmonės turi? Ačiū Dievui, ne. Valdyti situaciją sudėtinga. Šiuo atveju turėtų būti labai aiški informacija iš Užsienio reikalų ministerijos, ne dėl rekomendacijų, o apie tai, kas galima ir kas ne. Turi būti aiškiai pasakoma, kaip elgtis“, – sakė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad karinių konfliktų teritorijose keičiasi draudimo sąlygos, o tai turi įtakos verslo sprendimams.
„Siunčiant bet kokias prekes transporto ar ekspedijavimo kompanijos kažin ar siųstų vilkiką su priekaba, neaišku, kokios yra draudimo aplinkybės, vis dėlto Ukrainoje paskelbtas karas. Nustoja veikti draudimas, o verslas vertina riziką, juk vilkikas, o jeigu su šaldytuvu, dažnai kainuoja daugiau nei krovinys“, – sakė R. Varkulevičius.
Jis ragina vertinti verslo santykius ne tik santykius su Ukraina, bet ir Rusija.
„Turėtume vertinti ir Rusijos kontekstą, ši šalis yra didžiausias prekybinis partneris. Reikia plačiau į tai pasižiūrėti, raminti žmones, kad nepultų parduotuvių lentynų šluoti, neišmintingai su pinigais elgtis“, – kalbėjo R. Varkulevičius.
Krovinių srautai bus išbalansuoti
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad per Ukrainą keliaujančių krovinių srautai bus išbalansuoti, o galima Rusijos izoliacija nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos (SWIFT) apsunkintų atsiskaitymus su šios šalies užsakovais.
„Kadangi pačioje Rusijoje karas nevyksta, per Latviją ir Estiją kroviniai į Rusiją važiuos toliau, kadangi turime įsipareigojimus Rusijos klientams. Kas liečia tolesnę perspektyvą – srautai labai priklausys nuo prekybos. Jeigu prekyba vyks, važiuos ir automobiliai“, – BNS sakė E. Mikėnas.
Pasak jo, labai sunku prognozuoti, kaip keisis situacija Baltarusijoje.
„Galvojant sveiku protu, transporto srautai neturėtų būti liečiami, tačiau turint omeny, kokios valstybės sąjungininkai jie yra, tai prognozuoti sudėtinga“, – tvirtino E. Mikėnas.
Jo teigimu, rekomendacijų savo nariams asociacija kol kas neišplatino: „Lauksime informacijos ir rekomendacijų iš IRU (Tarptautinės kelių transporto įmonių asociacijos „International Road Union“ – BNS)“.
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sakė, kad Lietuvoje esantiems ukrainiečiams vežėjams, jeigu jie pageidauja, leidžiama grįžti namo.
„Nieko naujo ir negaliu pasakyti, nes viskas taip šviežia, kad reikia dar surinkti informaciją. Darysime valdybos posėdį pirmadienį, iki to laiko gal jau paaiškės daugiau situacija, kaip su verslais, ką daryti, kaip padėti, kaip mes iš viso galime prisidėti prie pagalbos Ukrainai. Reikia visiems susikoncentruoti dabar į rimtą darbą“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Dalis įmonių sustabdyta, bet visiškai trauktis kol kas neketina
Neaustinių medžiagų fabriko, Ukrainos Berdyčevo mieste turinčio minkštų baldų gamybos įmonę „Sintuva“ ir čiužinių gamybos įmonę „Sončik“, vadovas Stanislovas Grušas BNS teigė, kad darbas jose ketvirtadienį sustabdytas – kol kas neaišku, kuriam laikui.
„Situacija paprasta, viską uždarėme, visi žmonės iškeliavo namo. Iki atskiro nutarimo. Dabar niekas nežino, kas vyks, žmonės pasimetę, kažkur visi bėga, važiuoja, neaišku, kur. Bombardavo apie 35 kilometrai nuo mūsų įmonių“, – BNS sakė S. Grušas.
Pasak jo, įmonėse dirba daugiau nei 200 žmonių, daugiausia – Ukrainos piliečiai, kartais atvažiuodavo ir darbuotojų iš Lietuvos, tačiau šiuo metu jų ten nėra.
Naktinio matymo prietaisų gamintoja „Yukon Advanced Optics Worldwide“, Ukrainoje turinti antrinę įmonę „Polaris Vision Ukraine“, darbą taip pat sustabdė ir ieško galimybių atsivežti darbuotojus su šeimomis į Lietuvą.
„Įmonė yra Kijeve, šiuo metu joje jokia veikla nevyksta atsižvelgiant į tą situaciją, kuri yra kilusi. Palaikome kontaktus su mūsų darbuotojais, pagal turimą informaciją, jie yra saugūs, nėra tose zonose, kur vyksta kariniai veiksmai“, – BNS sakė įmonės Komunikacijos vadovas Germanas Kavalskis.
„Mūsų įmonė šiuo metu sprendžia, kaip galėtume juos perkelti iš Ukrainos į Lietuvą kartu su šeimos nariais. Jau turime išnuomoję jiems būstus Vilniuje, tik ieškome sprendimų, kaip galėtume saugiai ir operatyviai juos perkelti į Lietuvą“, – pridūrė verslininkas.
Įmonėje Ukrainoje dirba apie 15 programuotojų, informacinių technologijų specialistų, visi jie Ukrainos piliečiai.
G. Kavalskis sakė, kad kol kas sprendimų apskritai nutraukti veiklą Ukrainoje nėra.
Tuo metu investicijų grupės „BT Invest“ vadovas, Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas Aivaras Karalius teigia, jog nepaisant prasidėjusio karo, jo grupė kol kas trauktis iš Ukrainos neplanuoja.
„Situacija, švelniai tariant, nestandartinė, bet dirbame toliau“, – ketvirtadienį BNS sakė A. Karalius.
Kijeve ir Nikolajeve prekybos centrus bei Nikolajevo uoste krantinę valdantis verslininkas tikina, kad netgi norėdamas pasitraukti iš Ukrainos neturi galimybės dėl verslo specifikos.
„Jeigu tavo verslas susietas su nekilnojamuoju turtu, dideliais infrastruktūriniais objektais, tu negali visko mesti ir pasitraukti. Jeigu prekiauji – tada taip, gali nutraukti tiekimą ar jį sustabdyti, prekes parduoti ar uždaryti sandėlyje ir jas saugoti. Viskas priklauso nuo verslo struktūros, todėl kiekvienas verslas apsispręs individualiai“, – teigė „BT Invest“ vadovas.
„Kas link mūsų verslo, mes neturime net galimybės pasitraukti ar evakuotis greitai ir lengvai. Mūsų turimomis žiniomis, naktį buvo apšaudytas Nikolajevo karinis oro uostas, tačiau žmonės pačiame uoste dirba, kas gali, daugelis nuotoliniu būdu. Matysime“, – pridūrė Lietuvos-Ukrainos verslo tarybos pirmininkas.
SBA grupės įmonės „Utenos trikotažas“, kuri Ukrainoje turi drabužių siuvimo bendrovę „Mrija“, vadovas Petras Jašinskas teigia, kad kol kas niekas nepasikeitė.
„Mūsų komentaras toks pat, kaip ir anksčiau, – toliau tęsiame darbus ir atidžiai stebime situaciją. Iš savo padalinių Ukrainoje kol kas neturime jokių pranešimų apie sutrikimus“, – ketvirtadienį BNS sakė bendrovės vadovas.
Anot P. Jašinsko, Ukraina sudaro nedidelę dalį „Utenos trikotažo“ veiklos.
Vienos didžiausių maisto gamybos grupių „Vičiūnų grupė“, Ukrainoje valdančios įmonę „Vičiūnai-Ukraina“, vadovas Šarūnas Matijošaitis BNS sakė situacijos nekomentuosiantis.
Šalyje veikia penki filialai: Kijeve, Charkove, Dnepropetrovske, Odesoje ir Ivano Frankivske.
