Vasarį, palyginti su sausiu, gyventojų nuomonės apie namų ūkio finansinės padėties pokyčių per praėjusius 12 mėn. vertinimo balansas nepasikeitė. Vasarį kas penktas gyventojas (20 proc.) teigė, kad jo namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 28 proc. manė, kad ji pablogėjo (sausį – atitinkamai 16 ir 26 proc.).
Vertindami namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėn., 22 proc. gyventojų tikėjosi, kad ji gerės, 17 proc. manė, kad ji blogės (sausį – atitinkamai 21 ir 16 proc.). Vasarį, gyventojų nuomone, prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį buvo sunkiau nei sausį: gyventojų, teigiančių, kad prognozuoti lengva ar gana lengva, dalis sumažėjo nuo 46 iki 43 proc., teigiančiųjų, kad sunku ar gana sunku dalis padidėjo nuo 50 iki 52 proc.
Šalies ekonominės padėties gerėjimo per ateinančius 12 mėn. tikėjosi 17 proc. gyventojų, 47 proc. gyventojų prognozavo, kad ji blogės (sausį – atitinkamai 18 ir 48 proc.).
Vasarį 31 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 18 proc. – mažiau (sausį – atitinkamai 30 ir 17 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime vasarį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis nepasikeitė, o kaime padidėjo 2 procentiniais punktais.
Palyginti su praėjusiu mėnesiu, kaimo gyventojai optimistiškiau vertino namų ūkio finansinės padėties perspektyvas ir didesniems pirkiniams ketino išleisti šiek tiek daugiau: gyventojų, besitikinčių, kad namų ūkio finansinė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis padidėjo nuo 14 iki 24 proc., ketinančiųjų daugiau išleisti didesniems pirkiniams – nuo 31 iki 33 proc.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu
Per metus (2022 m. vasarį, palyginti su 2021 m. vasariu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 2 procentiniais punktais. Palyginti su 2021 m. vasariu, gyventojai blogiau vertino namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., namų ūkio finansinės ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tačiau didesniems pirkiniams per ateinančius 12 mėn. ketino išleisti daugiau.
Per metus gyventojų, teigiančių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, dalis sumažėjo nuo 22 iki 20 proc., manančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalis padidėjo nuo 26 iki 28 proc.
Gyventojų, besitikinčių, kad jų namų ūkio finansinė padėtis gerės, palyginti su prieš metus išsakyta nuomone, dalis sumažėjo nuo 27 iki 22 proc., teigiančiųjų, kad ji blogės dalis padidėjo nuo 12 iki 17 proc.
Per metus gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties gerėjimo, dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais (nuo 25 iki 17 proc.), manančiųjų, kad padėtis blogės dalis padidėjo 10 procentinių punktų (nuo 37 iki 47 proc.).
Vasarį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gyventojų, ketinančių per ateinančius 12 mėn. daugiau išleisti tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika, dalis padidėjo nuo 25 iki 31 proc., ketinančiųjų išleisti mažiau dalis sumažėjo nuo 19 iki 18 proc.
Pokyčių per praėjusius 12 mėn. ir dabartinės padėties vertinimas
Šalies ekonominės padėties pasikeitimą vasarį gyventojai vertino blogiau nei sausį: 14 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius 12 mėn. ji pagerėjo, 60 proc. – kad pablogėjo (sausį – atitinkamai 16 ir 57 proc.).
Esamą savo šeimos finansinę padėtį vasarį gyventojai vertino šiek tiek blogiau nei sausį. Vasarį 48 proc. gyventojų atsakė, kad jie daugiau ar mažiau sutaupo, 9 proc. teigė, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų (sausį – atitinkamai 50 ir 7 proc.).
Nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėn. tikėjosi 45 proc. gyventojų (sausį – 47 proc.), kaip ir praėjusį mėnesį 16 proc. gyventojų teigė, kad visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti.
Vasarį gyventojų nuomonė apie bedarbių skaičiaus tikėtinus pokyčius per ateinančius 12 mėn., palyginti su praėjusiu mėnesiu, beveik nepasikeitė: 45 proc. gyventojų prognozavo, kad bedarbių skaičius per artimiausius 12 mėn. augs, 16 proc. – kad jis mažės (sausio mėn. – atitinkamai 44 ir 15 proc.).
Namų ūkių pajamų pasikeitimas
Vertindami savo namų ūkio pajamų pasikeitimą per praėjusius 12 mėn., vasarį 20 proc. gyventojų teigė, kad jos padidėjo, 12 proc. – kad sumažėjo, 66 proc. – nepasikeitė (sausį – atitinkamai 14 ir 13 ir 70 proc.).
42 proc. gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, nurodė, kad pajamos padidėjo dėl padidėjusių socialinių išmokų, 34 proc. – dėl darbo rezultatų, kompetencijų vertinimo ar darbo užmokesčio indeksavimo, 12 proc. – dėl įsidarbinimo ar darbo pakeitimo, 10 proc. – dėl pailgėjusio darbo laiko, padidėjusio darbo krūvio, dėl kitų priežasčių padidėjusio darbo užmokesčio tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą.
35 proc. gyventojų, kurių namų ūkių pajamos sumažėjo, kaip pagrindinę to priežastį nurodė darbo praradimą, nedarbą, nuosavo verslo bankrotą, 33 proc. – sutrumpėjusį darbo laiką, sumažėjusį darbo krūvį, dėl kitų priežasčių sumažėjusį darbo užmokestį tame pačiame darbe, įskaitant savarankišką darbą.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos padidėjo, 7 proc. teigė, kad pajamų padidėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais (nuo 2021 m. gegužės) didžiausia dalis gyventojų, pajamų padidėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. rugpjūtį – 22 proc., mažiausia – 2021 m. spalį – 12 proc.
Iš gyventojų, kurių namų ūkio pajamos sumažėjo, 55 proc. nurodė, kad pajamų sumažėjimui įtakos turėjo COVID-19. Ankstesniais mėnesiais didžiausia dalis gyventojų, pajamų sumažėjimą siejančių su COVID-19, buvo 2021 m. gegužę – 78 proc., mažiausia – gruodį – 54 proc.
