„Trisdešimt metų, manau, kad daugeliu atvejų buvo verslo, visuomenės ir valstybės skaldymas. Visada yra ta takoskyra, kalbėjimas apie verslą pastaruosius tris dešimtmečius, kad visi nori tik prisigrobti, pavogti ir pabėgti. Tai sukūrė tam tikrus stereotipus, kuriuos šiandien mums reikėtų keisti“, – trečiadienį Lietuvos verslo forume sakė V.Janulevičius.
Pramonininkų atstovas išreiškė nusivylimą, kad verslininkus marginalizuojančią retoriką neretai pasirenka ir jaunosios kartos politikai. Be to, V.Janulevičiaus teigimu, šalies valdžios institucijos praktiškai neįtraukia verslo atstovų į svarbių sprendimų priėmimą.
„Būtent verslas tempė šitą valstybę į progresą, būtent verslas per pastaruosius trisdešimt metų mokėjo mokesčius, už kuriuos buvo vystoma visa Lietuva. Būtent verslas padarė didžiausią pažangą. Aišku, pastaruoju metu nemažai kalbama apie verslo visuomenę, socialinius partnerius, bet, deja, jie nėra įtraukiami į pagrindinius sprendimus. Jie yra daromi be verslo. Kalbu apie valstybės finansines investicijas, apie migracijos klausimus. Visą laiką valstybė žino daug geriau“, – tvirtino jis.
Todėl LPK vadovas išsakė nuogąstavimus, kad dėl visuomenės neigiamą požiūrį į verslą skatinančios kalbėsenos jaunoji karta pasirinks veiklą vykdyti užsienyje.
„Ypač bijau to, kad jaunoji karta, kuri jau auga nepriklausomoje Lietuvoje, pamačiusi tuos skirtumus, pasimokiusi kažkur užsienyje ir pamačiusi požiūrio skirtumą į verslą pas mus Lietuvoje ir Vokietijoje ar Skandinavijoje, gali balsuoti kojomis“, – teigė V.Janulevičius.
