Vadinamajame Konarskio turgelyje Kęstučio du prekystaliai Vasario 16-ąją buvo pustuščiai. Ir ne todėl, kad patriotiški vilniečiai išpirko jo siūlomas gėles.
Dvi dienas prieš tai socialiniuose tinkluose žaibiškai išplito trumpas graudus pasakojimas apie Kęstutį. Pirmoji gėlių pardavėją Kęstutį pastebėjo juvelyrikos kūrėja Gintarė Pečkytė. Šventinio savaitgalio metu visą parą veikiančiame turguje ji įkūrė savo prekės ženklo „Soda Futura“ parduotuvę.
Dabar jų yra tiek, kad Kęstutis kartkartėmis dirba nepakeldamas akių, todėl net nepastebėjo, kaip vasario 14-ąją nusipirkti puokštės į turgų užsuko prezidentas Gitanas Nausėda.
Nors sėkmės aplankytas Kęstutis vis dažniau šypsosi, jis pripažino, kad sulaukė ir aplinkinių prekeivių pavydo, nes dabar jo prekystaliai pustuščiai, o kolegų – užversti gėlėmis.
Uždarbis – 10,4 euro
„Čia yra Kęstas. Penktadienį dirbdamas nuo 11 iki 22 valandos jis uždirbo 10,4 euro. Pats paskambino žmonai ir pasakė, kad buvo du pirkėjai per visą dieną. Plyšo širdis, nes Kęstas manimi rūpinasi labiausiai iš visų – skolina šluotą, įpila vandens gėlėms.
Jei rytoj planuojate važiuoti į Konarskį, prašau, pirkite gėles iš Kęsto! Labai noriu, kad Kęstutis uždirbtų daugiausia iš viso turgaus“, – pasidalijusi gėlių prekeivio nuotrauka socialiniuose tinkluose rašė Gintarė.
Gėles laikančio gėlių prekeivio nuotrauka ėmė sparčiai plisti, o pirkėjai – plūsti.
Užuominos – bauginančios
Šiaip nekalbus Kęstutis praėjus porai dienų po sukelto ažiotažo buvo dar nekalbesnis. Juk turgavietėje konkurencija didžiulė, o jam štai taip sekasi.
Dar ir internete pasirodė užuominų, kad už tai turgaus prekeiviai vargšą netgi sumušti gali, o galbūt ir suspardyti. Kiti svarstė, kad Kęstučiui neatleis, nes tiek pirkėjų jis nuviliojo. Juk šioje turgavietėje vaikštinėjant iš visų pusių pilasi prekeivių „Prašom, prašom“, „Laba diena, ko pageidausite?“ Nueinantis pirkėjas gali atsisukęs pamatyti jau visai kitokį – susiraukusį prekeivio veidą.
Tretiems neįtiko, kad pirkėjai ne tik stengiasi Kęstučiui padėti, bet ir pirkdami fotografuojasi, kad galėtų nuotraukas skelbti socialiniuose tinkluose.
Nusipirko vilkdalgių ir tulpių
Vasario 16-ąją Kęstutis galėjo pasiūlyti tik vilkdalgių, kelių rūšių rožių, gvazdikų ir tulpių. Kitos gėlės per dvi dienas buvo išpirktos, neliko nė vienos puokštės.
Žvelgdamas į ištuštėjusius prekystalius Kęstutis kalbėjosi pats su savimi: „Šiandien puokščių jau nespėsiu paruošti.“
Jis jau buvo gavęs naujų gėlių siuntą, jas dar reikėjo apžiūrėti, išrūšiuoti, pamerkti į vazas. Taip visa diena praeis.
„Atėjau pas jus nusipirkti gėlių“, – jo apmąstymus trečiadienį nutraukė jauna moteris ir išsirinko glėbį mėlynų vilkdalgių ir raudonų tulpių.
Pardavėjui ji papasakojo, kad gyvena Norvegijoje, į Vilnių iš Oslo atskrido tik kelioms dienoms ir perskaičiusi žinią nutarė užsukti pas Kęstutį, kad jį palaikytų.
Šis sumišęs tik gūžčiojo pečiais, klausinėjo apie gyvenimą Norvegijoje ir pats pasakojo, kaip per pandemijos įkarštį uždarė kioską ir išvis nedirbo.
„Nežinau, kam reikėjo apie mane taip skelbti. Juk nesu toks jau didelis vargšas – jeigu perku dešrą, ieškau aukščiausios rūšies“, – šypsodamasis kuklinosi Kęstutis. Kolegė apie jį parašė neklaususi, Kęstutis tikrai nebūtų sutikęs.
Dėkingas Kęstutis moteriai atsisveikinant įteikė raudoną rožę. Jau patraukusi link išėjimo gėlių pirkėja „Sostinei“ kalbėjo, kad su vyru dažnai dalyvauja akcijose, per kurias stengiamasi padėti smulkiojo verslo atstovams, sunkiai besiverčiantiems asmenims.
Tiesa, Norvegijoje dažniau tokios akcijos rengiamos po laidotuvių, kai artimiesiems reikia ir finansinės pagalbos.
Prezidento net nepastebėjo
Kai Kęstutis ryžosi vėl atidaryti kioską, atėjo sunkmetis gėlių pardavėjams. Negandų prispausti vilniečiai į turgavietę užsukdavo vis rečiau.
Kęstutis sakė pajutęs, kaip persidalijo visuomenės sluoksniai. Anksčiau, būdavo, labai nepajusi – pirkėjas turtuolis ar sunkiai galą su galu suduriantis. O dabar tai labai jauti: „Vieni perka pinigų visai neskaičiuodami, o kiti derasi dėl kiekvieno cento.“
Vis dėlto Kęstutis nepraranda optimizmo. Jis jau pajutęs, kad artėja pavasaris, nes žmonės dažniau pradėjo pirkti tulpes. Ir teiraujasi lietuviškų, ne lenkiškų.
Kai per Valentino dieną prezidentas G.Nausėda atėjo pirkti puokštės, prie Kęstučio prekystalių jau rikiavosi eilė. Tądien apie šį prekeivį socialiniuose tinkluose išplito žinia ir ilgai laukti nereikėjo. Galbūt dėl to prezidentas ir nepriėjo prie Kęstučio.
„Nemačiau prezidento, nes tiek daug žmonių buvo. Tik vėliau man papasakojo, kelias nuotraukas mačiau“, – prisipažino Kęstutis.
Vakarais ateina narkomanai
Kęstučio kioskas neparankioje vietoje, gilumoje. Anot Konarskio turgelio prekeivių, dažniausiai sėkmė šypsosi tiems, kurių kioskai prie pat gatvės.
Mat pirkėjai nelinkę slankioti po turgų, nors vertėtų. Giliau gėlių galima nusipirkti pigiau, jų pasirinkimas didesnis. Tie, kurie prekiauja gilumoje, išsilaiko tik iš nuolatinių pirkėjų, tokiems stengiasi bet kokia kaina įtikti.
Prekeiviai suprato, kad tokia reklama duoda daug naudos. Juk gėlių verslas yra trapus, šios prekės ilgai neišsaugosi.
Kęstutis Konarskio gėlių turgelyje – jau trisdešimt metų. Anksčiau ir pats buvo įsirengęs šiltnamius, bet gėlių auginimo verslas nebuvo sėkmingas.
Jis prisiminė, kad dar neseniai šios turgavietės vaizdas buvo prastesnis, su atvirais nutriušusiais prekystaliais.
Tiesa, turgavietė tada dirbdavo ištisą parą, tačiau dabar prekeiviai dėl 40 ar 50 eurų naktinio uždarbio nesiplėšo.
Vakarais turgavietėje pasirodo narkomanai. Ne, gėlių jie nevagia, nes jų parduoti beveik neįmanoma. Jie prekeiviams siūlo vogtus daiktus.
Kęstutis su narkomanais nesileidžia į kalbas, o kiti prekeiviai, būna, ir susigundo telefonu ar papuošalais.
