Išlaikyti visus įprastus patogumus – būtina sąlyga 18-27 metų Vilniaus, Rygos ir Talino gyventojams, kurie būtų linkę keltis į mažesnį miestą ar kaimo vietovę, rodo banko atliktas tyrimas. Šios amžiaus grupės respondentai, dažniau nei kiti gyventojai, apklausoje akcentavo stabilaus interneto ryšio, prieigos prie jo, mėgstamų parduotuvių ir paslaugų prieinamumą persikėlus gyventi į mažesnį miestą ar kaimą.
„Vis daugiau gyventojų domisi nekilnojamo turto įsigijimu mažesniuose Baltijos šalių miestuose. Tai būtų galima paaiškinti bendrai populiarėjančiu siekiu gyventi arčiau gamtos, ekologiškoje, erdvesnėje aplinkoje. Tačiau tuo pat metu gyventojai nėra linkę atsisakyti įprasto komforto lygio – įprastų prekių ir paslaugų, švietimo ir gydymo įstaigų prieinamumo.
Be to, apklausa rodo, kad jaunimui ypač svarbi prieiga prie gero interneto ryšio, kad darbas nuotoliniu būdu ir bendravimas su mieste likusiais draugais būtų sklandus“, – sakė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Visų šalių respondentai kaip vieną esminių priežasčių, trukdančių keltis į mažesnį miestą, nurodė sveikatos priežiūros įstaigų trūkumą regionuose. Dėl to, kad persikėlę į mažesnį miestą negaus pakankamos medicininės priežiūros, baiminasi beveik kas penktas Lietuvoje ir Estijoje, kas ketvirtas Latvijoje apklaustas gyventojas.
Vienam iš penkių apklaustųjų Lietuvoje ir Latvijoje bei kas ketvirtam Estijoje keltis į užmiestį būtų nepatrauklu dėl ne taip gerai kaip didžiuosiuose miestuose išvystyto viešojo transporto. Respondentai taip pat nurodo, kad jiems nerimą keltų didelė priklausomybė nuo viešojo transporto tvarkaraščių. Tiesa, susisiekimo paslaugos labiausiai rūpi vyresniems, 60–74 metų amžiaus gyventojams.
Tyrimas atskleidė, kad beveik penktadalis (16 proc.) respondentų Lietuvoje nusprendę išsikelti iš didmiesčio pirmiausiai rinktųsi savo gimtąjį miestą. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje gimtąjį miestą rinktųsi tik kas dešimtas.
