Kaimynai užjaučia lietuvius
Lietuvoje degalinės vis anksčiau užgesina šviesas – taupydamos nebedirba naktį, o pas kaimynus plūstantys lietuviai, kaip ir transporto įmonės, ėmė maitinti Lenkijos biudžetą. Degalai pas kaimynus dabar daug pigesni.
„Prieš keletą dienų ties Varšuva prisipyliau baką benzino. Tądien jo litras kainavo 5,17 zloto (1,14 euro). Sausį kaina buvo gerokai aukštesnė – siekė 5,9 zloto (1,3 euro). Žmogui tai didelis skirtumas, pilnas bakas dabar apie 30 zlotų (7 eurais) pigesnis.
Galbūt sumažintos degalų kainos padarys teigiamos įtakos ir kitų prekių kainoms, nes verslo išlaidos logistikai būna gana didelės“, – svarstė Lenkijos Punsko valsčiaus savivaldybės viršaitis Vytautas Liškauskas.
Pasak jo, Punske praėjęs savaitgalis buvo gana ramus. „Tačiau pažįstami, kurie savaitgalį buvo nuvykę į Suvalkus, sakė, kad ten žmonių iš Lietuvos tiršta, degalinėse – taip pat.
Užjaučiame jus dėl degalų kainų, bet ir pas mus ne visiems tai gerai. Tiems, kurie galėjo susigrąžinti už dyzeliną pridėtinės vertės mokestį (PVM), dabar jis tapo brangesnis, pavyzdžiui, mūsų ūkininkams. Be to, nežinia, kiek laiko dabartinės kainos laikysis“, – kalbėjo V.Liškauskas.
Grasina kelsiantys kainas
Nuo vasario Lenkija PVM degalams sumažino nuo 23 iki 8 proc. Šiek tiek anksčiau, gruodį, kaimynai degalams ėmė taikyti mažesnį akcizą. Litrui benzino jis siekia 0,362 euro, Lietuvoje – 0,434 euro.
Todėl degalinių verslui Lietuvoje – riesta. Vasario pradžioje didmeninė dyzelino kaina nuo mažmeninės tesiskyrė 1 euro centu – atitinkamai 1,37 ir 1,38 euro.
Šiuo metu dyzelino litras degalinėse kainuoja 1,43–1,45 euro, o didmenoje jo nuperkama vis mažiau. „Mažeikių nafta“ turi savo kainodarą – didesniam kiekiui taiko ir didesnes nuolaidas.
„Kol turėjome atsargų, dar galėjome konkuruoti kainomis, bet jei dabartinės tendencijos išliks, netrukus būsime priversti pabranginti degalus, gali būti, kad kokiais 5 ar 10 euro centų už litrą“, – sakė Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Pralekia nesustodami
Būdamas bendrovės „Stateta“ vadovas jis ir kitų degalinių tinklų savininkai su siaubu stebi, kaip estų, suomių, latvių ir kitų valstybių vilkikai pralekia per Lietuvą nė nestabtelėję.
Kirtę sieną Lenkijoje jie prisipila sklidinus bakus dyzelino. Būtent jo sumenkusios kainos Lenkijoje kerta per pakinklius mūsų degalinėms, nes dyzelino pardavimas paprastai būna iki 10 kartų didesnis nei benzino.
„Šios savaitės pradžioje Lenkijoje litras dyzelino kainavo 1,1–1,14 euro, Lietuvoje – apie 1,4 euro. Įmonėms, kurios susigrąžina PVM, šis kainų skirtumas labai didelis, nes Lietuvoje be PVM dyzelinas kainuoja 1,16, o Lenkijoje – 1,01 euro.
Transportininkams svarbus net ir dešimtosios cento dalies kainų skirtumas. Jeigu per mėnesį vienam vilkikui prireikia apie 500 tūkst. litrų degalų, dėl tokio menko skirtumo jau sutaupoma apie 500 eurų“, – skaičiavo K.Stasiukynas.
Visa tai ypač smaugia degalines, esančias ties Lietuvos ir Lenkijos siena.
„Turime degalinių greta Marijampolės, taip pat Alytaus rajono pakraštyje. Anksčiau žmonės, važiuojantys į Lenkiją apsipirkti, Marijampolėje sustodavo išgerti kavos ir prisipildavo degalų, o dabar perka tik po kelis litrus, kad pakaktų kaimynams pasiekti.
Mūsų šalis nebesurenka PVM. Algas darbuotojams juk reikia mokėti, o sąskaitos už elektrą degalinėse nuo 17 tūkst. eurų padidėjo iki 70 tūkst. eurų“, – aiškino „Statetos“ vadovas.
Pajuto dar gruodį
Pasak Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Emilio Cicėno, didžiųjų degalinių tinklų apyvarta taip pat sparčiai traukiasi.
„Jau gruodį, kai Lenkija sumažino akcizą degalams, pajutome verslo klientų emigraciją pas kaimynus. Didžiausią dyzelino kiekį nuperka transporto įmonės, jos naudojasi proga sutaupyti. Nes vien dėl akcizo litrui degalų susidarė 2–3 euro centų kainos skirtumas“, – sakė E.Cicėnas.
O gal tarptautiniai degalų tinklai įstengs pridengti pardavimo praradimus kitoje šalyje padidėjusiomis pajamomis?
„Neįmanoma to padaryti. Darbuotojų juk neperkelsi dirbti pas kaimynus, su gamyklomis yra sudarytos metinės bazinių produktų pirkimo sutartys.
Jose už nenupirktą kiekį numatytos baudos, o tai dar vienas veiksnys, kuris turės neigiamos įtakos degalinių verslui Lietuvoje“, – paaiškino E.Cicėnas.
Vietoj mokesčių – teršalai
Sausio pabaigoje ir ši asociacija, ir Lietuvos degalinių sąjunga, ir vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į valstybės institucijas, kad jos pagelbėtų verslui. Tačiau nesulaukė jokio atsakymo.
„Iš premjerės Ingridos Šimonytės ar poros ministrių pareiškimų supratome, kad mokesčių mažinimo galimybės nesvarstomos, kaip ir akcizų grąžinimo Lietuvos vežėjams. Valdžios požiūris – neva mažėjanti degalinių apyvarta yra jų pačių problema.
Bet valstybė tai pajus nesurinkdama mokesčių. Vilkikai tranzitu kirs Lietuvą, išmes į aplinką teršalus, o degalus pilsis Lenkijoje ir ten mokės mokesčius“, – neabejojo degalinių atstovas.
Pasak E.Cicėno, apskaičiuota, kad tokiai situacijai užsitęsus metus prarastas degalų pardavimo kiekis sudarys 500 mln. litrų, arba 41 mln. litrų per mėnesį.
Jeigu tai truks iki gegužės imtinai – tiek laiko, kiek Lenkija taikys PVM lengvatas, Lietuvoje nebus parduota apie 208 mln. litrų ir nebus surinkta 80 mln. eurų akcizo. Metinis akcizo praradimas gali siekti net 186 mln. eurų.
Dėl mažesnių mokesčių į kalbas nesileidžia
„Lietuvos rytui“ atsiųstame Finansų ministerijos komentare teigiama, kad akcizų dydžių ir lengvatų iškastiniam kurui peržiūra yra viena Vyriausybės programoje numatytų Žaliojo kurso įgyvendinimo priemonių.
Jomis siekiama mokesčių politiką orientuoti į aplinkosauginius tikslus, išplėsti gamintojų atsakomybę ir užtikrinti „teršėjas moka“ principo taikymą, tad akcizų mažinimas prieštarautų ES išsikeltiems ambicingiems anglies dvideginio išmetimų mažinimo tikslams.
„Patirtis rodo, kad akcizų mažinimas nesukelia norimo efekto, prekių kainos nesumažėja. Pavyzdžiui, 2009-aisiais Lietuva sumažino akcizą degalams, tačiau jų kainos nepasikeitė pirkėjų naudai. Išankstiniais skaičiavimais, jei dėl kainų skirtumo su Lenkija 20 proc. sumažėtų verslo įsigyjamo dyzelinio kuro dalis Lietuvoje, biudžeto praradimai galėtų sudaryti apie 85 mln. eurų.
O jei Lietuva mokesčius (akcizą ir PVM) degalams sumažintų pagal Lenkijos pavyzdį, preliminariu vertinimu, biudžeto praradimai galėtų būti net apie 3,5 karto didesni, darant prielaidą, kad pardavimas nesumažės.
Net jei Vyriausybė ir sumažintų mokesčius iki Lenkijos lygio, vis tiek degalų kainos Lietuvoje išliktų aukštesnės nei kaimynystėje dėl valiutos kurso, rinkos dydžio nulemtos konkurencijos ir kitų veiksnių.
Pavyzdžiui, šiuo metu Latvija taiko didesnį akcizą – joje su kuro mokesčiu tiek dyzelino, tiek benzino litrui jis yra 0,06 euro didesnis nei Lietuvoje. Bet Lietuvoje dyzelino kaina šiuo metu yra didesnė apie 0,02 euro nei Latvijoje, o benzino – 0,05 euro mažesnė. O Lenkijos akcizų ir PVM nustatymas galimai neatitinka tiek šiuo metu galiojančios, tiek kovo mėnesį planuojamos patvirtinti naujosios ES direktyvos“, – teigiama ministerijos komentare.
