Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija, anksčiau pagarsėjusi nebent tuo, kad uždraudė Lietuvoje investuoti į svarbius projektus kompanijai „Avia Solutions Group“, pastaruoju metu turi itin daug darbo.
Jo parūpino „Lietuvos geležinkeliai“, nusiuntę prašymus įvertinti net šešių bendrovių, kurios norėtų gabenti baltarusiškas trąšas, patikimumą nacionalinio saugumo požiūriu.
Taip pat komisija turės nagrinėti, ar „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės tilto per Nerį statybų konkurse antra likusi Italijos bendrovė „Rizzani de Eccher“ atitinka nacionalinio saugumo interesus. Mat pirmąją vietą užėmusi ispanų „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ dėl to jau pašalinta.
Užkliuvo ryšiai su Kinija
Šių metų pradžioje Vyriausybė patvirtino specialios komisijos išvadą, kad Ispanijos įmonė yra netinkama statyti tiltą.
Mat du trečdalius jos akcijų yra įsigijusi Kinijos kompanija „China Road and Bridge Corporation“, kurią valdo tos pačios šalies valstybinė korporacija „China Communications Construction“. Pastarajai JAV jau nuo pernykščio rugpjūčio taiko sankcijas dėl ryšių su Kinijos karinėmis struktūromis.
Ispanijos bendrovės vadovai mėgino aiškinti, kad kinai tėra finansiniai investuotojai, kurie visiškai nesikiša į įmonės veiklą, tačiau jų argumentai liko neišgirsti.
Tiesa, „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ tokį Vyriausybės sprendimą apskundė teismui.
Ispanijos kompanijos pateiktas pasiūlymas konkurse buvo pigiausias. Ji net 1,5 kilometro ilgio tiltą buvo pasirengusi pastatyti už 62,5 mln. eurų.
Antrojoje vietoje likusi Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“ pasiūlė šiek tiek didesnę kainą – 64 mln. eurų (visi pasiūlymai – be pridėtinės vertės mokesčio). Tačiau ar ji bus paskelbta laimėtoja, taip pat aiškinsis speciali komisija, kurios sprendimą turės patvirtinti Vyriausybė.
Seniai triūsia Rusijoje
Kada sprendimas bus paskelbtas, kol kas neaišku. Kaip ir tai, ar italai bus pripažinti nekeliantys jokios grėsmės. Mat ši kompanija itin aktyviai veikia Rusijoje, kurioje yra įsteigusi antrinę įmonę „Codest“.
Pastaroji nuolat gauna stambių užsakymų iš Rusijos valstybinių korporacijų. 2020 metais „Rizzani de Eccher“ skelbė įgyvendinsianti du projektus Maskvos naftos perdirbimo gamyklos pramoniniame komplekse, priklausančiame Rusijos naftos milžinei „Gazprom Neft“, ir džiaugėsi ilgus metus trunkančiu bendradarbiavimu su „Gazprom Group“.
O 2016 metais „Codest“ pergalė viename konkurse sukėlė abejonių net rusams.
Tuomet ji gavo užsakymą statyti kosminių aparatų surinkimo gamyklą Ščelkove už 11,95 mlrd. rublių (apie 140 mln. eurų).
Įdomiausia, kad užsakovė buvo „Gazprom“ antrinė įmonė, o kita šio dujų giganto bendrovė, sudariusi konsorciumą su „Airbus“, konkursą pralaimėjo, nes liko jame vos trečia.
Portalas comnews.ru tuomet spėliojo, kad sėkmę galėjo nulemti italų bendradarbiavimas su šios šalies finansų kompanija „UniCredit“, mat iš pastarosios antrinė „Gazprom“ įmonė buvo gavusi šimtų milijonų eurų paskolą.
„Codest“ taip pat stato beveik 600 mln. JAV dolerių (daugiau nei 500 mln. eurų) vertės „Gazprom Transgaz Belarus“ būstinę Baltarusijos sostinėje Minske.
Ši įmonė buvo ir Maskvos „Dinamo“ stadiono rangovė. Šis klubas priklauso valstybiniam bankui VTB, kuriam po Krymo aneksijos pritaikytos sankcijos.
Projektui iškilo rizika
Kada bus patikrintas italų patikimumas? Ar bus vertinami ir jų ryšiai Rusijoje?
„Komisija sandorių šalių atitiktį nacionalinio saugumo interesams vertina pagal kompetentingų institucijų pateiktus duomenis.
Patikros terminus nustato Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas ir šių terminų ji laikosi“, – tokį atsakymą „Lietuvos rytui“ atsiuntė Vyriausybės spaudos tarnyba. Be to, gali nutikti taip, kad ir italus pripažinus keliančius grėsmę saugumui jie gali kreiptis į teismą, kaip tai padarė Ispanijos bendrovė.
Tokia įvykių eiga jau varo į neviltį „Rail Baltica“ projekto koordinatorius. „Europos infrastruktūros tinklų priemonės finansavimo sutartyje, pagal kurią finansuojamas „Rail Baltica“ projektas, numatyta, kad geležinkelio tiltas per Nerį turi būti pastatytas vėliausiai iki 2024-ųjų pabaigos.
Kyla rizika, kad jeigu iki termino pabaigos nebus baigta didžioji dalis statybos darbų, galime prarasti ne tik teisę panaudoti ES finansavimą sutarties užbaigimo likučiui, bet ir tą ES finansavimą, kuris būtų panaudotas iki 2024 metų pabaigos.
Vadinasi, patirtos išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš valstybės biudžeto“, – neslėpė „Rail Baltica“ koordinavimo vadovas Arenijus Jackus. Skaičiuojama, kad gali būti prarasti ES numatyti 70 mln. eurų.
Trečias šiame konkurse liko Lietuvos įmonių „Fegda“ ir „Tilsta“ konsorciumas, pasiūlęs 66,67 mln. eurų kainą. Toliau išsirikiavo Čekijos „Eurovia“ ir „Eurovia Lietuva“ (87,96 mln. eurų) bei „Kauno tiltai“ (95,13 mln. eurų).
