Anot jos, infliacijai valdyti vyksta diskusijos apie įvairias priemones kainų šokui švelninti, tad visuomenė ir politikai veikiausiai nepritars naujam mokesčiui, ypač jei šis palies didelę dalį gyventojų.
„Esu labai skeptiška, ar tai pavyks padaryti. Nepaisant to, kad ši Vyriausybė deklaravo kovą su įvairiomis lengvatomis ir bandymą mokesčių sistemą padaryti paprastesne ir aiškesne, infliacinė aplinka ir kažkiek populizmu persmelktas noras kovoti su kainomis tam labai trukdo“, – ketvirtadienį NT konferencijoje „Core“ kalbėjo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė.
„Visi rūpinasi, kaip kovoti su tomis kainomis, ir tikrai nebus lengva įtikinti dar labiau apsunkinti gyventojus tokiomis aplinkybėmis papildomu aukštesniu apmokestinimu“, – tikino I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė akcentavo, kad Seimui jau pateiktas siūlymais iki gegužės taikyti laikiną 0 proc. PVM lengvatą centralizuotam šildymui, taip pat teikiami ir kiti pasiūlymai, pavyzdžiui, mažinti PVM ir kitoms kuro rūšims ar kai kuriems maisto produktams. Tokiomis sąlygomis, pastebi I. Genytė-Pikčienė, ir politikai, visų pirma, akcentuos būtinybę švelninti infliacijos poveikį, o ne įvedinėti naujus mokesčius, kuriuos mokėtų visi.
„Čia, matyt, bus sunkiau sutelkti visuomenę ir išeiti su šituo nauju mokesčio pasiūlymu, kuris paliestų tikrai gerokai platesnį ratą gyventojų. Ir įtikinti politikus palaikyti šitą sprendimą. Nes dabar matome, kad kitais metais bus savivaldybių rinkimai ir dabar kaip tik visi sunerimę dėl infliacijos, kainų kilimo, lietuvių važiavimo į Lenkiją apsipirkti“, – pažymėjo ekspertė.
Konferencijoje taip pat pasisakęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus svarstė, kad idealaus meto keisti mokestinę sistemą ar įvesti naujus mokesčius niekada nėra. Jo nuomone, dabartinė Lietuvos ekonomikos būklė tinkama įvesti socialiai teisingą, paprastą ir efektyvų visuotinį NT mokestį.
„Aš manau, kad, žiūrint plačiau, tai yra pakankamai geras metas. Ekonomikos pakilimas yra akivaizdus, ekonomika auga, (...) atlyginimai auga. Vis tik kalbėti apie tokius dalykus kaip mokesčių įvedimas niekada nebus geras metas, nes kažkas ras šimtą argumentų, kodėl yra blogai“, – dėstė LB vadovas.
„Mums svarbu, kad tai būtų gerai sudėtas pats mokestis, paprastas, efektyvus administruoti, be jokių ypatingų landų, platus, apmokestinantis daugelį, jei ne visus, NT objektus ir NT turėtojus, ir kartu socialiai atsakingas“, – tikino G. Šimkus, kartu pažymėjęs, kad pažeidžiamiausios grupės tokio mokesčio nemokėtų arba jis būtų itin mažas.
ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, jog visuotinis NT mokestis turėtų sudaryti 10–12 eurų per metus. Šiuo metu NT mokestis galioja tik nekilnojamajam turtui, kurio vertė yra didesnė nei 150 tūkst. eurų.
Tuo metu ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako palaikanti Finansų ministerijos inicijuojamo visuotinio NT mokesčio idėją. Premjerė pažymi, kad iš naujojo mokesčio surinktos lėšos, priešingai negu dabar, keliautų ne į valstybės, o į savivaldybių biudžetus.
Ji pabrėžė, kad, pagal siūlymą, NT mokesčio tarifą galėtų nustatyti kiekviena savivaldybė. Visuotinio NT mokesčio projektą Finansų ministerija turėtų pateikti kartu su visu mokesčių pakeitimų paketu Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovą.
