Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ kalbėta su apžvalgininku Ramūnu Bogdanu, pasak kurio, pati Kinijos ekonomikos sąranga – viena didelė krizė, per kurią šalis brenda augdama. „Niekas tiksliai nežino, iš kur jie nupaišo skaičius. Bet kas belieka – tikėti jų statistika ir visais šalutiniais duomenimis“, – komentavo ne sykį šioje šalyje lankęsis R.Bogdanas.
Pernai rugpjūtį Kinijoje sprogo labai didelis burbulas, kai viena didžiausių Kinijos bendrovių, įeinanti į 20-ies didžiausių bendrovių sąrašą – kontroliuojančioji bendrovė „Evergrande“ – pripažino, kad ji įsiskolinusi 305 mlrd. JAV dolerių. Norint suvokti skolos mąstą, reikia prisiminti, kad Lietuvos biudžetas – apie 50 mlrd. JAV dolerių. „Fantastika“, – vertino apžvalgininkas.
Jo manymu, susiklosčiusios situacijos priežastys – žmogiškas godumas ir noras kuo greičiau augti. Ne vienas, pradėję gyvenimą pusbadžiu kaip ir „Evergrande“ įkūrėjas Hui Ka Yanas, kuris gimė medkirčio šeimoje ir buvo tėvo augintas vaikas, tokią patirtį nori palikti užmarštyje.
Mokslus baigęs Uhane Hui Ka Yanas persikraustė į Pietų Kiniją – istoriškai labai verslų rajoną, o tiksliau – į Guangdžou, per kurį iš Pietų Kinijos eidavo visa prekyba pačiomis įvairiausiomis prekėmis.
Hui Ka Yanas mokėsi tuo metu, kai Kinijoje buvo pradėtos garsiosios Kinijos ekonominės reformos. Tuometis Kinijos vadovas Deng Xiaopingas pasakė: nesvarbu, kokios spalvos katė – svarbu, kad ji gerai gaudo peles. Anot R.Bogdano, tai reiškia: visi užsiimkite kokiais nors verslais ir kraukite pinigus. Kinai tuo patikėjo ir to drąsiai ėmėsi.
1996 m. Hui Ka Yanas įkūrė „Evergrande“. Kaip pasakojo apžvalgininkas, pradėjęs nuo nieko, verslininkas kompaniją išaugino į absoliutų gigantą: pačios didžiausios amerikiečių statybos sektoriaus bendrovės aktyvai sudaro 21,8 mlrd. JAV dolerių, kai „Evergrande“ aktyvų dydis – 369 mlrd. JAV dolerių. Vadinasi, ji 18 kartų didesnė už pačią didžiausią JAV statybos bendrovę.
Plėtra vyksta nuolat skolinantis iš bankų, vidaus, tarptautinėse rinkose. „Šiuo metu „Evergrande“ skolinga 171-am Kinijos bankui, jau nekalbant apie tai, kiek ji skolinga žmonėms, avansu mokėjusiems už būstus, kurių nebegauna, nes užsisuko finansavimo kranelis. To priežastis – nauja prezidento Xi Jinpingo ekonominė politika. Tai susiję ir su jo politinėmis nuostatomis“, – kalbėjo R.Bogdanas.
Jis teigė, kad Xi Jinpingas pirmiausia pradėjo kampaniją prieš IT kompanijas. Tačiau, nors „Evergrande“ įkūrėjas – valdžiai labai lojalus žmogus, prasidėjo kampanija ir prieš šiuos milžinus, nes prezidentas pajuto, kad jie tapo per daug galingi. Ir iš tiesų jie, pasak R.Bogdano, vysto vakarietiško verslo su tam tikrais kiniškais nukrypimais modelius, jie per daug provakarietiški ir ne tokie lojalūs komunistų partijai, kaip norėtųsi.
„Čia priminčiau analogiją su Putinu (Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – red. past.), kuris savo laiku paskelbė karą oligarchams: oligarchas numeris vienas Michailas Chodorkovskis buvo nuteistas, o jo „Jukos“ – visiškai išdraskyta. Gana panašūs dalykai dabar prasidėję Kinijoje. Pirmieji smūgį patyrė IT gigantai“, – aiškino R.Bogdanas.
Dabar Kinijoje, anot jo, žmonės raginami skųsti: jei tik ką pamato – rašo skundą, jis tiriamas, o verslai apkraunami beprotiškomis baudomis. Jų nemokėti negali, firmos bankrutuoja, o kaltinimai prieina prie absurdų. Pavyzdžiui, bendrovę galima apkaltinti, kad ji yra sukūrusi mobiliąją programėlę, kurią panaudojus jums atvežė nešviežią maistą.
„Tokioje šviesoje atėjo eilė ir statybų bendrovėms. Kinijos ekonomikoje statybų sektorius sukuria 29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Su tokiu sektoriumi jie turi gana iškreiptą ekonomiką. Tarkime, Lietuvoje, kur statybų sektorius ganėtinai neblogai išvystytas, jis sukuria apie 8 proc. BVP.
Tačiau skaičiai kalba patys už save – šiuo metu Kinijoje yra 65 mln. tuščių butų, kurių niekam nereikia: į juos būtų galima sukelti visą Prancūziją. Statybos vyksta ne dėl statybų, o dėl pinigų įsisavinimo. Pats esu matęs tą didžiulį įspūdį darančius kranų miškus, tačiau paaiškėja, kad visa tai – tik įvaizdis, o ekonominio pagrindo po visu tuo nėra“, – pasakojo apžvalgininkas.
Statybos Kinijoje vyksta taip: kad pastatytum kvartalą, reikia žemės. Ją valdo provincijos valdžia. Ši vystytojui parduoda žemę ir labai daug uždirba. Jei pridėsime tūkstantmetes Kinijoje korupcijos tradicijas, aplinkui, anot R.Bogdano, atsiranda labai daug žmonių, kurie iš viso to pasipelno asmeniškai. Vadinasi, Kinijos valdžiai – didžiulė paskata, kad statybų vyktų kuo daugiau, o kas bus pastačius – jiems nė motais, nes stato privačios kompanijos. „Valdžia gauna savo dalį į biudžetą, savo dalį – į kišenę, ir jiems labai gerai“, – komentavo R.Bogdanas.
NT sektoriaus vystymąsi skatina ir patys paskolas dalijantys bankai, mat Kinijoje vyksta, matyt, žmonių skaičiumi didžiausia istorijoje gyventojų migracija, kai apie 0,5 mlrd. žmonių kraustosi iš kaimų į miestus. „Kadangi pas juos viskas vyksta pagreitintai, procesai ima strigti – jie taip skuba gyventi, įveikti atsilikimą, kurį išgyveno iki XX a. 70-ųjų“, – svarstė apžvalgininkas.
Tačiau užstrigę statybų sektoriaus reikalai lemia grandininę reakciją: kadangi statybose dirba milijoninės armijos žmonių, tenka sukti galvą, ką daryti su tais, „kurie kuria tuos niekam nereikalingus 29 proc. BVP“. Kitas dalykas – statybas aptarnauja labai daug kitų sektorių. Paskaičiuota: jei Kinijoje žemės pardavimas kristų 30 proc., o būstų pardavimas smuktų 15 proc., šalies BVP susitrauktų apie 4,1 proc. „O tai visai rimta“, – sakė R.Bogdanas.
Yra dar ir bankų sektorius. Kinijos valdžia jau įspėjo „Evergrande“, kad šie nedrįstų bankrutuoti, nes nurašius tokias skolas bankai liktų su baisiomis skylėmis. Tai savo ruožtu kirstų per juanį. Centrinis bankas bando gelbėti padėtį – praėjusį mėnesį jis nusprendė staiga sumažinti palūkanų normas, kad pastiprintų slopti pradėjusį būstų pirkimą. Tačiau atsiranda žmonių nepasitikėjimas tokiais veiksmais.
Be to, nuo rugpjūtį įvykusio skandalo apie 40 Kinijos statybų bendrovių atsidūrė ant bankroto ribos, mat valdžia nurodė – užtenka joms dalinti kreditus.
„Tas draudimas, sumaišytas su nepasitikėjimu, dar labiau mažina bendrovėms galimybes skolintis ir tuo pačiu didina statybos kaštus. Net jei gali paimti paskolą, klausimas, ar pajėgsi įpirkti būstą“, – komentavo R.Bogdanas ir pridūrė, kad kinai kaip ir lietuviai labai tiki nupirkto būsto svarba: apie 90 proc. Kinijos šeimų gyvena nuosavuose būstuose.
