Užimtumo tarnybos apžvalgoje teigiama, kad situacija nedarbo rinkoje po truputį stabilizuojasi, tačiau lieka įtempta. Registruotas nedarbas vis dar aukštas. Mažėja darbuotojų paklausa ir mažėja darbo pasiūlymų gausa. Anot Užimtumo tarnybos, tai leidžia daryti prielaidas, kad ir darbdaviai, ir darbuotojai pritaikė prie naujų aplinkybių.
„Šiuo metu turime stabilų nuolatinį procesą, kai yra tolygesnis tiek darbo pasiūlymų skaičius, tiek ir grįžimas į darbo rinką“, – teigiama ataskaitoje.
Visgi įmonių, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, atrodo, nemažėja. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų narių apklausos informacija rodo, kad verslas ieško pačių įvairiausių profesijų darbuotojų, o įtampos darbo rinkoje kyla įvairiuose sektoriuose.
„Mielai priimtume 2 darbuotojus: vieną pardavimų vadybininką, kitą – salės vadybininką. Trūksta administracijos darbuotojų, pardavimo vadybininkų ir buhalterių. Jau pavargom ieškoti elektronikos inžinieriaus, ypatingai didelė konkurencija mažesnėms įmonėms dėl programuotojų.
Reikalingi inžinerinės pakraipos specialistai gamyboje – meistrai, konstruktoriai, taip pat galime priimti iškart du – tris šaltkalvius. Ieškomi įrenginių operatoriai, krautuvų vairuotojai, elektrikai, mechanikai, pagalbiniai darbuotojai“, – tokie ir panašūs kvietimai darbuotojams atsispindi kone Rūmų narių pateiktoje anketoje.
„Kasdien kalbame su įmonėmis ir kone pagrindinė šiandienos tema visų pokalbių metu – darbuotojų trūkumas. Įmonės situaciją jau vadina ekstremalia, ir ji tik blogėja“, – įmonių nuomonėmis dalijasi Rūmų generalinis direktorius dr. Almantas Danilevičius.
Situacija – ekstremali
Užimtumo tarnybos duomenimis, š. m. sausio 1 d. šalyje buvo registruota 176,1 tūkst. darbo neturinčių asmenų – tai nežymiai 0,1 proc. daugiau negu prieš mėnesį. Visgi, nepaisant, atrodytų, didelio skaičiaus darbo rinką galinčių papildyti žmonių, tinkamų darbuotojų, specialistų įmonės neranda.
„Galime paanalizuoti statistinius duomenis, kurie aiškiai parodo, koks spartus nedarbo mažėjimas įvyko praėjusiais metais. Registruotas nedarbas šalyje šių metų sausio 1 d. buvo 10,2 proc., o 2021 m. pradžioje jis siekė net 16,1 proc. Gruodį darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 40,1 tūkst. darbo pasiūlymų – palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu darbo jėgos paklausa didesnė net 78,5 proc. Tad nenuostabu, kad įmonės vietinėje rinkoje gerų, dirbti norinčių specialistų beveik neberanda“, – pažymi A. Danilevičius.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius yra pažymėjęs, kad jau ir Prezidentūra rekomendavo „aktyviau spręsti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos subalansavimo klausimą“ bei tarp kitų priemonių pasiūlė svarstyti „apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų, kultūriškai Lietuvai giminingų šalių sąlygų pokyčius“.
„Tikrai girdime ir Vyriausybės, ekspertų, ministerijų, profsąjungų siūlymus didinti atlyginimus ir taip susirasti darbuotojų. Bet tuo pačiu reiktų pastebėti, kad atlyginimai Lietuvoje – tarp sparčiausiai augančių regione. Lietuvos banko apžvalga tik patvirtina, kad verslas dalijasi su darbuotojais uždirbamomis pajamomis.
Atlyginimai 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 9,9 proc.: privačiajame – 10,7 proc., viešajame sektoriuje – 8,3 proc. Pastaruosius du ketvirčius darbo pajamos sparčiau didėjo privačiajame sektoriuje. Nepaisant to, darbuotojų katastrofiškai trūksta, o ilgalaikės priemonės šiandien verslo negelbėja“, – teigia S. Leonavičius.
Beda pirštu į pašalpų politiką
Tai patvirtino ir įmonės „Lietpak“ valdybos pirmininkas, Rūmų viceprezidentas dr. Pranas Kiznis. „Mūsų įmonė riboja užsakymų iš klientų priėmimą, ko per 30 savo veiklos metų nėra dariusi. Esant kitokiai situacijai, įmonės gamybos apimtys galėtų augti iki 30 proc. Dabar dėl šios priežasties nuostolius patiria ne tik įmonės, bet Lietuvos biudžetas bei Lietuvos gyventojai, nes šitaip prarandami mokesčiai“, – aiškino jis.
Anot dr. P. Kiznio, ypač stinga aukštos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių techninį išsilavinimą.
„Šiuolaikinis techninis gamybinių procesų lygis yra labai aukštas, todėl reikia ir aukštos techninės kvalifikacijos darbuotojų, o paruoštų specialistų nėra. Tokių specialistų paruošimas įmonėje užtrunka metus ar net ilgiau. Visos šios problemos dabar tampa paties verslo rūpesčiu – jis savo pajėgas priverstas nukreipti ne į pridėtinės vertės kūrimą, o į darbuotojų paiešką ir ruošimą“, – pastebėjo Rūmų viceprezidentas.
Nors Lietuvoje pastaraisiais metais buvo fiksuotas rekordinis darbo ieškančių žmonių skaičius, dr. P.Kiznis sako, kad visgi nėra norinčių dirbti. Taip esą dėl to, kad tiek Europos, tiek Lietuvos politika nukreipta į nedarbo išmokų mokėjimą ir įvairiausių lengvatų taikymą.
„Žmogus, pasiskaičiavęs, ką jis gauna nedirbdamas ir ką gali gauti dirbdamas, priima sau palankesnį, lengvesnį sprendimą. Sunku jį sudominti darbu net ir tuomet, kai vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas siekia 1,4-1,5 tūkst. eurų, kuris kiekvienais metais yra didinamas“, – apgailestauja jis.
Siūlo lengvinti užsieniečių įdarbinimą
„Dėmesys švietimui, profesiniam mokymui, perkvalifikavimui, didesnės paskatos grįžti į profesinį kelią pagyvenusiems žmonėms, neįgaliųjų įdarbinimas – būtinos priemonės subalansuoti darbo rinką. Bet rezultato negausime iškart, o juk įrenginiai jau dabar kai kuriose įmonėse tiesiog stovi – verslas investavo į naujus įrenginius, tačiau dėl darbuotojų stokos neišnaudoja gamybinių pajėgumų.
Vienintelis kelias šiandien – lengvinti užsieniečių įdarbinimą. Vokietija savaip išsprendė darbuotojų trūkumą, Didžioji Britanija po Brexit lėktuvais vežėsi darbuotojus iš kitų šalių. Jei mes ir toliau lauksime po du mėnesius, norėdami įdarbinti žmogų, neturėsime jokių šansų konkuruoti su tais pačiais lenkais“, – akcentuoja Rūmų prezidentas S. Leonavičius.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų taryba yra išreiškusi prašymą institucijoms labiau koncentruotis į šešėlinę ekonomiką, „priglaudžiančią“ nelegalius darbuotojus ir iškreipiančią mokamų atlyginimų dinamiką. Taip pat būtina svarstyti daugiau paramos priemonių naujam verslui, lengvinti mokesčių mokėjimą, perimant geruosius vakarų valstybių pavyzdžius, kai verslo pradžioje didele dalimi atleidžiama nuo mokesčių mokėjimo.
„Jeigu būtų užpildytos visos laisvos pozicijos, kurių šiandien, kaip rodo statistika, yra per 40 tūkstančių, o darbuotojai gautų vidutinį atlyginimą, per metus biudžetas galėtų pasipildyti kone 300 mln. € pajamų ir Sodros mokesčių. Vyriausybė, matydama tokius skaičius turėtų skubiai imtis priemonių, galbūt sekti Danijos ir kitų valstybių pavyzdžiu – padėti aktyviai ieškoti trūkstamų darbuotojų užsienyje, siūlant įvairias nuolaidas ir papildomas naudas, o ne taikyti ribojimus. Mes, verslas ir valstybė, konkuruojame ne tik dėl investicijų, bet ir dėl žmonių – specialistų tarptautinėje rinkoje, todėl turime suremti pečius ir kartu ieškoti skubių sprendimų“, – pažymi S. Leonavičius.
Ir dr. P. Kiznio teigimu, verslą išgelbėtų migracijos politikos įsivežant darbuotojus (ypač su techniniu išsilavinimu) iš artimo užsienio supaprastinimas.
„Norisi pažymėti, kad mes pasaulinėje rinkoje konkuruojame ne tik dėl rinkų ir klientų, bet ir dėl darbuotojų. Šiuo metu su savo griežtomis darbuotojų įsivežimo procedūromis mes pralaimime tiek Lenkijai, tiek ir kitoms ES valstybėms“, – atkreipė dėmesį įmonės „Lietpak“ valdybos pirmininkas, pažymėdamas, kad įmonė šiuo metu gali įdarbinti apie 70 žmonių.
Rūmai siekia padėti verslui
Dėl darbuotojų trūkumo Rūmai su UT Vilniaus Klientų aptarnavimo departamento vadovais pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria siekiama įgyvendinti tarpusavio partnerystę bei bendradarbiavimą, didinant verslo įmonių įsitraukimą į tvaraus užimtumo didinimą Vilniaus apskrityje.
„Tvyrant didžiulei įtampai darbo rinkoje bendros Rūmų ir UT veiklos padės verslui, mokymo įstaigoms ir organizacijoms rasti sprendimo būdus pritraukti tinkamos kvalifikacijos darbuotojus, paskatins darbdavius labiau atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus profesionalus ir padės jiems reintegruotis darbo rinkoje“, – pažymi dr. A. Danilevičius.
Anot Rūmų gen. direktoriaus, organizacijos nariai pritaria ir Užimtumo tarnybos reformai, padėsiančiai nustatyti, kiek realiai šiandien darbingų ir norinčių dirbti žmonių yra šalyje, taip pat teigiamai vertina pasiūlymus lengvinti negalią turinčių žmonių integraciją į darbo rinką bei siūlo didesnes paskatas vyresnio amžiaus žmonėms grįžti į profesinį kelią.
„Sistemingas dialogas tarp Užimtumo tarnybos ir darbdavių yra viena esminių sąlygų tvariam užimtumui didinti. Tiek darbo ieškantys asmenys, tiek bedarbiai tikisi jų lūkesčius atitinkančių darbo pasiūlymų. Tuo metu darbdaviai prigimtine teise ieško darbuotojų, kurie į jų kolektyvus įsilietų su mažiausiais kaštais.
Tikimės, kad keičiantis informacija su Rūmų bendruomene apie poreikius ir UT paslaugas bei teikiamas galimybes darbdaviams kompensuoti naujų darbuotojų integravimo kaštus, gerės darbuotojų integracija“, – teigia Užimtumo tarnybos Vilniaus Klientų aptarnavimo departamento vadovė p. Jurgita Bražinskienė.
Netrukus Rūmai pasiūlys nariams operatyvią informaciją bei pasiūlymus iš UT, nuolatinius susitikimus su UT atstovais bei naujas bendras veiklas, padedant verslui rasti darbuotojus, o darbuotojams – svajonių darbdavį.
