„Bet jaudintis nereikėtų, – ramina Vydas Damalakas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas. – Genetiškai modifikuotos vištos neleis atvežti ES reglamentai, o JAV gaminti džinsai ar marškinėliai nebus pigūs ir neišstums lietuviškų, nes ir šie mūsų pirkėjui per brangūs“.
Parlamentarė A.Širinskienė sako: jei suprantame, kad mums naudinga – Lietuvos eksportas, tai memorandume apie tai visiškai nekalbama.
„Jis iš esmės skirtas Lietuvos rinkos atvėrimui JAV prekėms. Jame pateiktas pavyzdinis prekių sąrašas – ten kalbama apie aukštas technologijas, bet apie žaliavas, komponentus tikrai nėra kalbos, todėl nežinia, ar kai padės atvežti prekių, kurių negauname iš Kinijos. Man teko šnekėtis su Jovita Neliupšiene (EIMIN viceministrė – red. past.) – ji lygiai taip pat neįvardijo, kad tai yra kiniškų prekių kompensacija“, – kalbėjo Seimo narė.
Memorandume numatyta, kad bendradarbiavimas su EXIM (JAV eksporto kreditų agentūra Eksporto ir importo bankas – red. past.) suteiks galimybę verslui, eksportuojančiam JAV kilmės arba gamybos prekes ir paslaugas, pasinaudoti banko teikiamomis vidutinės ir ilgalaikės trukmės garantijomis ar paskolomis, kurių suma gali siekti iki 600 mln. JAV dolerių.
A.Širinskienės vertinimu, ši suma sako, kad prekių kiekis turi būti labai didelis. „Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sutartis, kuria ir remiasi memorandumas, nustato tam tikrus procentus, kiek galima kredituoti. Tad 600 mln. JAV dolerių nebus visa suma – prekių bus įvežta už kur kas didesnį kiekį. Jei būtų kredituojama pusė prekių vertės, jų tokiu atveju turėtų būti už panašiai milijardą. Tai – sunkiai įsivaizduojami kiekiai, kuriems atsivers mūsų rinka“, – nerimavo pašnekovė.
Kad EXIM bankas gali svarstyti finansavimą, viršijantį bendrą 600 mln. JAV dolerių sumą, patvirtino ir EIMIN. Anot jos, tai numatyta pasirašytame memorandume.
„Gali būti, kad toks susitarimas – tam tikra dovana ar dėkingumas, bet jos turėtų vertinti ir Lietuvos piliečių, verslų interesus. Nes dabar vienai po kitos užsidarinėjant rinkoms Lietuvos verslai pradeda nebeturėti, kur išvežti prekių.
Kalbant apie memorandumą, mes nesugebėjome susitarti, kad veiksime lygiais pagrindais – kiek mums įveža, tiek mes išvežame. Pasirašėme tik įvežimo memorandumą. Nežinau, ar tai labai naudinga Lietuvos verslams, kai didinama konkurencija mūsų prekėms. Todėl aš į memorandumą žiūriu skeptiškai“, – vertino A.Širinskienė.
Įsigalios iki 2023 m.
Tuo metu, anot EIMIN, memorandumas – visų pirma tai signalas, kad Lietuva turi tvirtą sąjungininką. „Dažnai kalbama apie gynybą, tačiau ekonominis saugumas taip pat svarbus. Šiuo memorandumu mes užsitikriname ekonomikos skatinimo priemonę ir kartu tai yra prevencija neprognozuojamiems ir nedraugiškiems veiksmams, nes turint tvirtą paramą iš sąjungininkių priešiškų veiksmų iniciatorius turi mažiau instrumentų mums daryti neigiamą įtaką“, – komentavo EIMIN.
Memorandumas įsigalios iki 2023 m. Pagal pasirašytą susitarimą JAV eksportas į Lietuvą bus skatinamas vidutinės ir ilgalaikės trukmės garantijomis ir (arba) tiesioginėmis paskolomis. Kaip aiškino EIMIN atstovai, memorandume aptariama viena svarbiausių priemonių – užtikrinti trūkstamų prekių grupių tiekimą į Lietuvą.
„Susitarimas gali būti sudaromas kaip sutartis ir kaip memorandumas. Šiuo atveju pasirinktas memorandumo teisinis statusas, nes gresiantys prekių tiekimo trikdžiai reikalauja proaktyvaus veikimo. Jame numatytos sąlygos pakankamos, kad susitarimas būtų įvykdytas ir Lietuvai reikalingos JAV kilmės ar gamybos prekės bei paslaugos būtų tiekiamos intensyviau“, – portalui lrytas.lt perdavė ministerija.
Anot jos, memorandumas pasirašytas Kinijos beprecedenčio spaudimo prieš Lietuvą aplinkybėmis, kai gali sutrikti kai kurių prekių grupių tiekimas. Tiekimas taip pat gali komplikuotis ir dėl globalaus kai kurių komponentų stygiaus, tiekimo grandinių trūkinėjimo. „Kad mūsų šalies ekonomikos veikimo nesutrikdytų panašūs trūkumai, JAV kilmės ar gamybos prekės būtų prioritetinės ir mūsų strateginiai partneriai jomis galėtų pakeisti trūkstamas“, – aiškino EIMIN.
Nuo konkurencijos dar niekas nepabėgo
Vydas Damalakas, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas, trikotažo gamybos įmonės „Omniteksas“ valdybos narys, dėl amerikietiškų prekių importo pernelyg neišgyvena.
„Nuo konkurencijos niekas dar nepabėgo ir nepabėgs, – portalui lrytas.lt sakė jis. – Mūsų rinka tokia maža, kad į ją daugelį reikia ne stabdyti, bet vilioti. Suprantama, kad mūsų rinka yra ir ES rinkos dalis, todėl ją gina ir jai taikomi bendri saugikliai. Lengvesnė prieiga prie finansavimo gali pagelbėti importuotojams, taip pat ir tiems, kurių rinka – kitos ES šalys. Lygiai taip pat ir investuotojams, kaip ir naujų gamybinių pajėgumų kūrimui ar senų modernizavimui naudojant JAV technologijas ir įrangą“.
Paklaustas, ar galima būtų tikėtis, kad JAV mums atvežtų prekių, kurių netekome užsidarius Kinijai, V.Damalakas atkreipė dėmesį, kad kol kas iki galo nėra aišku, kas ir kokių prekių negauna, nes logistika stringa ir be mūsų ginčų su Kinija, šios gamintojai turi savų bėdų su energijos tiekimu, darbo jėgos trūkumu.
Dėl to, anot pašnekovo, kai kam iš jų patogu šias bėdas nurašyti nemeilei Lietuvai.
„Suprantama, kad rimtų vargų turi tie, kuriems reikia specifinių komplektuojančių dalių ir mazgų, bei tie, kurie savo gamintų detalių, mazgų ar įrangos negali įvežti į Kinijos rinką, kai jas naudoja kitų šalių įrengimų ar prietaisų gamintojai. Jiems jokie susitarimai su JAV eksporto kreditų agentūra nepadės, čia reikia kitų veiksmų ir kitokios pagalbos“, – mano Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas.
V.Damalakas atkreipė dėmesį – susitarimas tarp JAV ir Lietuvos nėra skirtas atverti JAV rinką, mat jame minima, kad „sudarys palankesnes sąlygas JAV aukštos pridėtinės vertėms prekėms, naujoms technologijoms ir paslaugoms patekti į Lietuvą.“ Tai gali padėti technologijų, įrengimų ir kitų JAV gamybos prekių importui.
„Bet jaudintis nereikėtų – genetiškai modifikuotos vištos neleis atvežti ES reglamentai, o JAV gaminti džinsai ar marškinėliai nebus pigūs ir neišstums lietuviškų, nes ir šie mūsų pirkėjui per brangūs.
Mūsų gamintojams tiek JAV, tiek Kinijos rinkos yra pakankamai sudėtingos ir didelės, o šiuo atveju problema ta, kad reikia prarasti daugelio metų įdirbį besivystančioje rinkoje ir tą patį kartoti jau subrendusioje bei perpildytoje rinkoje. Kinijoje Lietuvos prekės neišstūminėjo kitų šalių prekių, bet konkuravo su jomis kokybe, dizainu ir kitais parametrais. Tuo metu JAV rinkoje gali atsirasti tik kažką išstūmęs – ten gaminiai privalo būti ir geresni ir, deja, dažniausiai pigesni“, – komentavo „Omnitekso“ valdybos narys.
Be to, jis pridūrė ne iš vieno verslo girdėjęs: JAV rinka patraukli, pirkėjų daug, tačiau mūsų pajėgumai ne tokie, kad galėtume pagaminti tiek prekių, jog sugebėtume žaisti JAV rinkoje.
Būtų gerai, jei tai būtų investicijos
Violeta Pukelienė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir finansų klasterio profesorė, memorandumo idėją vertino pozityviai. „Niekas nesudaro sutarčių nepasižiūrėjęs ir manau, kad jiems Lietuva atrodo labai neblogai, nes mūsų reitingai prekyboje labai aukšti. JAV sutartis sudaro ne su visais“, – sakė pašnekovė.
Ji spėtų, kad susitarimas kalba apie į Lietuvą ateisiančias investicijas, o kiekvieni tokie pinigai, jei jie panaudoti verslui ir pažangai, anot V.Pukelienės, yra pozityvūs. „Vienaip ar kitaip, kas duoda pinigus, nusako taisykles. Ir šiuo atveju jos bus ir kai ką iš to galimybių rato išmes“, – prognozavo profesorė.
Jei galvotume apie tai, kad memorandume numatytos importo į Lietuvą apimtys, V.Pukelienės vertinimu, galime susidurti su problema, kad dėl savo menko dydžio mes amerikiečiams galime pasirodyti neįdomūs.
„Tokie gamintojai, kurie veikia pagal masto ekonomiją, gamina visai kitais mastais – tikrai negalvočiau, kad jiems patraukti atrodytų Lietuvos rinka. Galbūt tokiu atveju jie žiūrėtų į Baltijos jūros regioną“, – svarstė V.Pukelienė.
Lietuviškos priemonės
Tuo metu, kai JAV savo verslą remia 600 mln. JAV dolerių, kad šie vežtų amerikiečių prekes į Lietuvą, mūsų verslininkams, siekiant paskatinti lietuviškų prekių eksportą į JAV, EIMIN numačiusi kitokias priemones.
Verslas, norintis eksportuoti į JAV, gali naudotis visomis veikiančiomis eksporto skatinimo priemonėmis VšĮ „Versli Lietuva“ paslaugomis (konsultacijos, parodos, misijos, kt.), komercijos atašė pagalba ieškant kontaktų, kt.
Papildomai planuojamos naujos priemonės: 2022 m. vasarį ketinama paskelbti kvietimus pagal priemonę „Naujos galimybės LT“ (numatomas kvietimo biudžetas – 5 mln. eurų) ir priemonę „Expo sertifikatas LT“ (numatomas kvietimo biudžetas – 1 mln. eurų).
Parengta ir su EK ir suinteresuotomis institucijomis derinama Skatinamosios finansinės priemonės „Tiesioginės COVID-19 paskolos“ schema, kuria galės pasinaudoti ir schemos sąlygas atitinkančios įmonės, kurios susiduria su sunkumais ir dėl prekybos su Kinija. Priemone bus sudaroma galimybė gauti tiesiogines „Invegos“ paskolas apyvartinėms lėšoms įmonių likvidumui užtikrinti ir investicijoms atsigavimui finansuoti.
Aiški nuostolių verslui suma
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas feisbuke paskelbė Kinijos muitinės duomenis už gruodį apie užsienio prekybą su Lietuva. O juos vertinant drauge su Lietuvos muitinės statistika, anot ekonomisto, galima turėti gana operatyvius duomenis apie gruodį.
„Gruodį iš Kinijos buvo išsiųsta prekių į Lietuvą už 192 mln. eurus, o tai apie 37 proc. daugiau negu prieš metus. Žinoma, dalis tokio prieaugio yra dėl kainų padidėjimo, bet kadangi į Lietuvą labiau keliauja vartojimo ir tarpinio vartojimo prekės, o ne žaliavos, įtaka nėra esminė.
Todėl bendras prekių iš Kinijos išsiuntimas į Lietuvą gruodį nemažėjo ir netgi stabiliai augo, problemų galbūt buvo tik su atskiromis prekėmis, bet tą įmonės turi aiškiai įvardinti pačios.
Priminsiu, kad daugelis šių prekių į Lietuvą keliauja laivais, todėl Lietuvos importo statistikoje pasimatys tik vasarį“, – komentavo T.Povilauskas.
O štai akivaizdūs prekių eksporto iš Lietuvos į Kiniją nuostoliai: gruodį Kinijoje išmuitinta prekių vos už 3 mln. eurų, kai anksčiau būdavo apie 30 mln. eurų. „Tai jau aiški nuostolių verslui suma, nes krovinių į Kiniją rugsėjį ar spalį buvo išsiųsta ne mažiau negu anksčiau, todėl tikėtina apie 30 mln. eurų vertės krovinių gruodį buvo įstrigę dėl problemų muitinėje“, – rašė ekonomistas.
Ekonomisto Gedimino Černiausko skaičiavimais, jeigu Lietuvos konfliktas su Kinija tęsis ir aštrės, per trejus metus Lietuvos ekonominiai nuostoliai gali siekti milijardą eurų ir daugiau.
„Kinijai sustabdžius importą iš Lietuvos mūsų valstybė netenka maždaug 360 mln. eurų per metus. Tačiau Kinija gali daryti spaudimą ir tarpiniam eksportui, pavyzdžiui, Lietuvoje pagamintai automobilio detalei, kuri vėliau Vokietijoje įkonstruojama į galutinį produktą. Apie tokius veikimo būdus jau girdime“, – sakė G.Černiauskas.
Skaičiai
2021 m. sausio-rugsėjo mėnesiais JAV užėmė 6 vietą pagal prekybos prekėmis apyvartą tarp 204 Lietuvos prekybos partnerių, 5 – pagal eksportą, 2 – pagal lietuviškos kilmės prekių eksportą ir 13 – pagal importą.
2021 m. sausio- rugsėjo mėn. prekių apyvarta tarp dviejų šalių sudarė 2,3 mlrd. eurų, eksportas į JAV – 1,5 mlrd. eurų (lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 1,4 mlrd. eurų), importas – 757,4 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, apyvarta padidėjo 2,1 karto, eksportas – dukart, importas – 2,3 karto.
Pagrindinės 2021 m. sausio- rugsėjo mėnesiais iš JAV importuotos prekės buvo mineraliniai produktai (410,9 mln. eurų) – 54,3 proc. viso importo iš JAV, mašinos ir mechaniniai įrenginiai (76,5 mln. eurų) – 10,1 proc., antžeminio transporto priemonės (67,4 mln. eurų) – 8,9 proc. viso importo iš JAV.
Per tą patį laikotarpį į JAV daugiausia buvo eksportuota lietuviškos kilmės chemijos produktų (daugiausia diagnostinių arba laboratorinių reagentų, fermentų) (571,3 mln. eurų) – 41,7 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į JAV, mineralinių produktų (daugiausia lengvųjų alyvų ir preparatų) (429,3 mln. eurų) – 31,3 proc., įvairių pramonės dirbinių (daugiausia medinių baldų ir jų dalių) (129,6 mln. eurų) – 9,4 proc. eksporto.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausio-rugsėjo mėn. Kinija užėmė 12 vietą pagal prekybos apyvartą tarp 204 Lietuvos prekybos partnerių, 24 – pagal eksportą, 22 – pagal Lietuvos kilmės prekių eksportą ir 7 – pagal importą.
2021 m. sausio-rugsėjo mėnesiais prekių apyvarta tarp dviejų šalių sudarė 1,3 mlrd. eurų, eksportas į Kiniją – 184,6 mln. eurų (lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 139,1 mln. eurų), importas – 1,1 mlrd. eurų.
Per šį laikotarpį į Kiniją daugiausia buvo eksportuota lietuviškos kilmės chemijos produktų (daugiausia diagnostinių arba laboratorinių reagentų) (33,9 mln. eurų) – 24,4 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Kiniją, įvairių pramonės dirbinių (daugiausia medinių baldų) (30,3 mln. eurų) – 21,8 proc., optikos produktų (daugiausia lazerių) (18,7 mln. eurų) – 13,4 proc. viso eksporto į Kiniją.
