„Nuo šiol kiekviena Baltijos šalis turės savo užstato sistemą, kuri padeda visuomenei saugoti aplinką ir labiau įsitraukti į žiedinę ekonomiką, nes panaudotos vienkartinės užstato pakuotės yra sėkmingai perdirbamos ir virsta aukštos kokybės antrinėmis žaliavomis. Tai, kad Latvija seka mūsų pavyzdžiu, rodo, jog užstato sistemos startas Lietuvoje prieš šešerius metus buvo ypač teisingas žingsnis. Su kaimynais aktyviai dalijomės žiniomis ir aiškinome, kaip įvairūs sprendimai veikia praktiškai, kas padeda pasiekti gerų rezultatų“, – sako Gintaras Varnas, užstato sistemą Lietuvoje prižiūrinčios ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas.
Per šešerius metus Lietuvoje grąžinta 3,44 mlrd. užstato pakuočių. Gyventojai naudojasi plačiu, maždaug 3 tūkst. taros surinkimų vietų, tinklu.
Siekia įgyvendinti ES reikalavimus
USAD vadovas G. Varnas atkreipia dėmesį, kad vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema šių metų sausį jau startavo Slovakijoje, o po Latvijos paleisti sistemą dar rengiasi Airija, Rumunija ir kai kurios kitos Europos šalys, siekiančios įgyvendinti aukštus Europos Sąjungos direktyvos dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo reikalavimus.
Direktyva nustatomas tikslas 2029 m. perdirbimui surinkti 90 proc. plastikinių iki 3 litrų talpos gėrimų butelių (su 77 proc. tarpiniu tikslu 2025 m.). Lietuvoje PET plastiko pakuočių surinkimo rezultatai jau dabar visiškai atitinka šį reikalavimą.
Taip pat direktyvoje nurodyta, kad gėrimų butelių sudėtyje nuo 2025 metų turėtų būti bent 25 proc. perdirbto plastiko, o nuo 2030 metų – bent 30 proc. perdirbto plastiko. Anot G. Varno, užstato sistema gėrimų gamintojams ir importuotojams Europos šalyse padeda pasirengti ir šio reikalavimo įgyvendinimui.
Pakuotės bus pakeistos palaipsniui
Visoje Latvijoje nuo šiol veiks apie 1400 taros surinkimo vietų, bet infrastruktūrą ketinama plėsti. Sistemoje dalyvaujančiai pakuotei bus taikomas 10 euro centų užstatas, kurį galima atgauti grąžinus pakuotę į taromatą ar surinkimo vietą. Užstatą už Latvijoje į rinką išleistas pakuotes bus galima susigrąžinti tik šioje šalyje.
Remiantis kitų šalių praktika, Latvijos užstato sistemoje dalyvaujančios PET plastiko, aliuminio, plieno ir stiklo pakuotės bus žymimos specialiu užstato ženklu. Kaimyninės šalies parduotuvių lentynos jau ėmė pildytis būtent taip pažymėtomis gėrimų pakuotėmis. Iki liepos 31 dienos Latvijoje galios pereinamasis laikotarpis, per kurį sistemą palaikantys gėrimų gamintojai ir importuotojai turės galutinai prisitaikyti prie naujos tvarkos ir rinką užpildyti produktais pakuotėse, kurioms yra taikomas užstatas.
Pasirinko išbandytus ir veikiančius sprendimus
„Labai džiaugiuosi, kad, nepaisant pandemijos, sistemos įdiegimas Latvijoje nebuvo atidėtas ir per metus nuveikėme daug darbų, kad ilgai laukta užstato sistema nuo šiandien būtų prieinama visuomenei“, – teigia sistemą administruojančios įstaigos „Depozīta Iepakojuma Operators“ (DIO) vadovas Mikas Stūrytis, atkreipęs dėmesį, jog taros surinkimo punktai Latvijoje veiks ir kai kuriose degalinėse.
Panašiai kaip ir Lietuvoje, Latvijoje užstatas taikomas gėrimų pakuotėms į jas pakuojant ir jose parduodant įvairius gaiviuosius gėrimus, nealkoholinį ir visų rūšių alų, kitus alkoholinius gėrimus, kuriuose alkoholio koncentracija neviršija 6 procentų.
DIO akcentuoja, kad kurdama sistemą rinkosi iš pažangiausių šiuo metu prieinamų technologinių sprendimų, kurie yra išbandyti ir saugiai veikia praktikoje. Pernai vasarą dėl taromatų tinklo įrengimo DIO pasirašė sutartį su Norvegijos bendrove „Tomra Group“, kurios įrengti taromatai Lietuvoje sėkmingai veikia jau 6 metus.
