„Matyt, reikėtų be išimties visose prekybos vietose, ne tik didžiuosiuose centruose, turėti vieningą srautų valdymo elementą – nusistatyti tam tikrą ploto reikalavimą vienam klientui aptarnauti, kad dar šiek tiek pareguliuotume susibūrimus prekybos vietose“, – LRT sakė A.Dulkys.
Jis taip pat teigė, kad nėra svarstoma atsisakyti respiratorių renginiuose. Be to, pasak ministro, „didesnę reikšmę turės ir medicininės kaukės, ir atstumai, ir rankų higiena, susibūrimų patarimai vengti“.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusį penktadienį pranešė, kad Vyriausybė planuoja trečiadienį spręsti dėl galimybių paso sustabdymo, pirmadienį tam pritarė Vyriausybės ekspertų taryba.
A.Dulkys pabrėžė, kad galimybių paso nėra atsisakoma, jis gali būti grąžinamas, jeigu atsirastų naujos koronaviruso atmainos, kurioms ši valdymo priemonė būtų aktuali.
Ministras taip pat atmetė priekaištus, esą galimybių paso atsisakoma siekiant išvengti Konstitucinio Teismo sprendimo ir įvertino tai kaip kritikų bandymą tapti matomais baigiantis pandemijai.
„Jeigu prisimintumėme antrąją bangą ir gruodžio, sausio mėnesį, tai jūs patikėkite: aplink mane, mano komandą, Vyriausybę, praktiškai nebuvo viešumoje jokių patarėjų, niekas nedalijo jokių patarimų, kaip valdyti pandemiją“, – prisiminė A.Dulkys.
„Ir kai tik ateina momentas, kai pandemija pradeda demonstruoti arba pasaulyje pasklinda kokia nors žinia, kad gal jau čia kažkokio etapo pabaiga, staiga įsijungia choras patarėjų“, – teigė ministras.
Pasak jo, galimybių paso ir kitų pandemijos valdymo priemonių kritika yra noras „sudalyvauti pandemijos valdymo pabaigos parade“.
Lapkritį Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti grupės opozicinių parlamentarų prašymą įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso, skirto valdyti koronaviruso pandemijai, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Ribojimas dėl ribojimo
Lietuvos prekybos įmonių asociacija vadovė Rūta Vainienė šiuos planus įvertino taip:
„Mes taip ir siūlėme – riboti klientų skaičių visose prekybos vietose. Viena, būtų vienodos konkurencijos sąlygos. Antra, jei 20 kv. m. nustatoma prekybos centruose, kur daugiausia parduotuvių, nes viešajam maitinimui, renginiams, kino teatrams galioja atskiri reglamentai, tada prekybos centre lieka tik prekyba. Kyla klausimas – kodėl čia yra ribojimas kvadratais, o ne prekybos centre – nėra? Tada nelieka argumento, kodėl ten reikia.
Tačiau sąlygos turi būti adekvačios ir proporcingos lyginant ne tik prekybos sektorių tarpusavyje, bet ir su kitomis veiklomis. Juk jei prekybai bus nustatyta kvadratūra, o barams, klubams, kur būnama be kaukių, be atstumų ir ilgą laiką – nieko, tada vėl gūžčiosime pečiais.
Jei nebus nustatytas perteklinis kvadratų kiekis, mums tinka. 15 kv. m. vienam žmogui būtų visiškai logiška – tai optimalus ir Europoje įprastas plotas. 20 kv. m. – jau lubos. Latvijoje nustatyti 25 kv. m., tačiau, mūsų nuomone, tai tikrai per daug, o Lietuvoje galiojantis reikalavimas prekybos vietose, į kurias patenkama be galimybių paso, žmogui skirti 30 kv. m. – kosmosas.
Mūsų nuomone dabar tokio poreikio riboti srautą net neiškyla. Viena vertus, tokį reikalavimą bus lengva įgyvendinti, kita vertus, tai bus reguliavimas dėl reguliavimo, nes srautai ir taip kritę. Be galimybių paso tą lėmė dar dvi priežastys: žmonės serga ir izoliuojasi bei taupo, nes apmokėjo gruodžio mėnesio sąskaitas už komunalines paslaugas“.
