Tarptautinės misijos, parodos, pristatymai, B2B susitikimai su potencialiais užsienių šalių partneriais Rūmuose nesustojo net tada, kai keleiviniai lėktuvai dėl pandemijos buvo nutupdyti oro uostose, o kelionės – sustojusios.
Nutūpus lėktuvams misijos persikėlė į „online“
„Rūmai – kaip ir verslas privalo žengti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis, priimti greitus sprendimus, kurie padėtų verslui čia ir dabar, o ne tuomet, kai į duris belsis bankroto administratorius. Todėl, paskelbus karantiną, vieną, antrą, Rūmų bendruomenė mobilizavosi, nesustojo ne tik vietinės, bet ir tarptautinės veiklos“, – pažymi Rūmų gen. direktorius dr. Almantas Danilevičius.
Daugiau nei 210 konsultacijų, 20 virtualių tarptautinių verslo kontaktų renginių, verslo misijų bei B2B susitikimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 150 Lietuvos įmonių – tai tik rezultatai iš „karantininių“ Lietuvos verslui metų.
„Sustojus kelionėms verslas nestovėjo vietoje, o Rūmai ir tarptautines veiklas perkėlė „online“. Tai įvertino tiek Rūmų nariai, tiek kitos Lietuvos kompanijos. Štai pernai užsienių rinkų pristatymuose sulaukėme daugiau nei pusės tūkstančio įmonių atstovų, o 38 kompanijoms padėjome sukurti individualius eksporto skatinimo veiksmų planus“, – pasakoja dr. A.Danilevičius, akcentuodamas, kad Rūmuose vystomas „Enterprise Europe Network“ projektas padeda Lietuvos verslui gauti daug nemokamų paslaugų žengiant į tarptautines rinkas.
350 užsienio partnerių pasiūlymų, beveik 100 perduotų potencialių Lietuvos įmonėms partnerių kontaktų, kas mėnesį po naujos rinkos pristatymą – tai tik keletas skaičių ir pavyzdžių iš praėjusių metų tarptautinių rūmų veiklų. Izraelis, Turkija, Pietų Korėja, JK (Brexit aktualijos), Balkanų šalys, Uzbekistanas, Ukraina – skirtingų sektorių Lietuvos įmonės turėjo galimybę pasirinkti jiems įdomią šalį bei dažniausiai nemokamai gauti informaciją iš Rūmų ekspertų, ambasadorių, komercijos atašė.
Sėkmė – Tarptautinėse parodose
Verslo misijos, tarptautinės parodos, kontaktų mugės, tarptautiniai B2B renginiai bei gerai atlikti namų darbai, padedant ir Rūmų ekspertams, neša Lietuvos įmonėms sėkmę tarptautinėse rinkose.
Praėjusiais metais „Nordic Organic Food Fair“ parodoje Malmėje Rūmų nariai kompanija „Straikas“ (plačiau apie įmonės eksporto sėkmės istoriją galima sužinoti čia) laimėjo kategorijoje „Best new drink product“, o kompanija „Geld Baltic“ laimėjo kategorijoje „ Best new free – from product“.
„Nordic Organic Food Fair“ paroda skirta ekologiško maisto ir gėrimų bei sveikos gyvensenos, mitybos, natūralaus grožio ir priežiūros priemonių sektoriaus įmonėms, ieškančioms verslo, technologinio ar mokslinio bendradarbiavimo partnerių užsienyje. Tai – didžiausias tokio pobūdžio renginys Skandinavijoje, pritraukiantis kasmet apie 500 įmonių, kurios siūlo tūkstančius natūralių ir ekologiškų gaminių.
O pernai spalio 19-25 dienomis Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su 13-os įmonių verslo delegacija vyko į verslo misiją Dubajuje (Jungtiniai Arabų Emyratai). Rūmų nariai dalyvavo tarptautinėje parodoje „EXPO 2020“ ir Lietuvos nacionalinės dienos renginiuose.
Verta pažymėti, kad Lietuvos nacionalinio paviljono erdvėse ir verslo forumo metu Lietuvos ekonominis potencialas buvo pristatytas pabrėžiant šalies verslo inovatyvumą ir gebėjimą kurti globalius ateities sprendimus, kurių pavyzdžiais verslo forume dalinosi inovatyviausios Lietuvos įmonės. Tarp jų – Vilniaus PPAR narė UAB „Geld Baltic“.
Iš visų Dubajuje prisistačiusių Lietuvos maisto ir gėrimo įmonių tik trys, tarp jų Vilniaus rūmų nariai UAB „Straikas“ ir UAB „Geld Baltic“, buvo išrinktos (kartu su AB „Auga Group“) į inovatyvių Lietuvos įmonių grupę, kurią bendrai planuojama pristatyti Jungtinių Arabų Emyratų A lygio Premium parduotuvėse. Tad šių įmonių produkcijai yra reali galimybė jau netrukus puikuotis Dubajaus A lygio prekybos tinklų lentynose.
„Rūmai stiprūs tiek, kiek stiprūs Rūmų nariai, todėl džiaugiamės kiekvieno nario sėkme tiek tarptautinėje erdvėje, tiek ir vystant veiklą Lietuvoje“, – akcentuoja Rūmų gen. direktorius.
Verslas buriasi į klubus
Vystyti verslą bei dorotis su iššūkiais Lietuvoje Rūmuose padeda veikiantys jau trys klubai: Eksporto klubas, Vadovų klubas bei Vilniaus verslo moterų tinklas. Eksporto klubas įsteigtas 2020 m. ir jungia 30 įmonių eksportuojančių savo produkciją ar vykdančių paslaugų eksportą (įmonių eksporto sėkmės istorijas galima sužinoti čia), klubo vadovas – Kęstutis Černeckas, UAB „BY&N“ komercijos vadovas, Rūmų Tarybos narys. Vadovų Klubas, šiandien vienijantis apie 50 narių – įmonių savininkų bei aukščiausio lygio vadovų, įkurtas praėjusių metų pradžioje. Jam vadovauja Rūmų Tarybos narė bei kompanijos IT Akademija savininkė Vilma Eidukynaitė.
Seniausiai rūmuose veikia Verslo moterų tinklas. Atsinaujinęs 2018 metais klubas jungia per 40 aukščiausio lygio verslo, mokslo įstaigų vadovių.
„To, ką moterys čia papasakoja, jokiame laikraštyje ar knygoje nepaskaitysi“, – kalbėdama apie Vilniaus Verslo moterų tinklą tvirtina jo prezidentė, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentė, kompanijos „Intra vires“ savininkė Jurga Rimkė.
Dalis verslą užklupusių problemų Rūmuose sprendžiamos tik klube, kuris, anot J.Rimkės – unikalus, tokį, ko gero, turi tik Rūmai. Ir šio klubo narėmis gali būti tik Rūmų narių įmonių vadovės arba savininkės.
„Šiame tinkle sprendžiame problemas, kaip moterims būti vadovėmis, daryti karjerą, kurti verslą. Čia viena kitą palaikome, mokomės vienos iš kitų. Norėjome sukurti bendruomenę, kurioje būtų ir verslo kontaktai, ir malonus bendravimas, ir galimybė augti kaip savo sričių profesionalėms ir auginti savo verslus. Siekiame dalintis gerąja patirtimi. Dažnai moterys bijo imtis verslo, nes nežino, kaip jį pavyks suderinti su šeimos reikalais, bijo aplinkinių požiūrio.
Visų tinklo moterų patirtys yra labai skirtingos ir įvairios – vienos vadovauja savo įmonėms, kitos jau veikia tik kaip savininkės. O tas asmeninis kontaktas, kurį čia užmezgame, labai praverčia tuo, kad moterys gali laisviau atsiverti, pasitikėti viena kita. Ir tada to, ką jos papasakoja, laikraštyje ar knygoje nepaskaitysi“, – pasakojo J.Rimkė.
Taip pat šis tinklas yra tarptautinės organizacijos „BPW International“ (Verslių ir veiklių moterų tarptautinė federacija) narys. Todėl, anot pašnekovės, tinklo narės turi galimybę gauti daugiau verslo kontaktų, lengviau pažinti kitas šalis, taip pat prisidėti prie šioje federacijoje plėtojamų įvairių visuomeninių idėjų, iniciatyvų, susijusių su moterų įtraukimu į verslą.
Kas mėnesį tinklas organizuoja du susitikimus. Vienas jų – atviri verslo pusryčiai, į kurį gali prisijungti net ir ne Rūmų narės. Per šiuos susitikimus verslininkės bendrauja, susipažįsta ir neretai pasitaiko, kad vėliau įstoja į Rūmus vien tam, kad galėtų prisijungti prie Verslo moterų tinklo, tikino prezidentė.
„Kitas mūsų renginys yra popietinis, dažnai tai būna susitikimas su tema, per jį lankome įvairias vietas. Dažniausiai pasirenkame vietą, kurią mums gali pristatyti ir tuo pačiu savo verslo istoriją papasakoti tos vietos savininkas ar vadovas – esame dariusios susitikimus ne viename viešbutyje, restorane. Taip pat važiuojame ir į savo narių įmones“, – kalbėjo ji.
Vilniaus verslo moterų tinklas taip pat organizuoja ir atvirus renginius, į kuriuos atvažiuoja kolegės ir iš kitų tinklų – kitų miestų, o tada, pasak J.Rimkės, būna dar įdomiau, nes prasideda tarpregioninis bendravimas.
„Verslo interesai vien Vilniumi paprastai neapsiriboja. Todėl būna metiniai renginiai, į kuriuos apskritai suvažiuoja verslininkai iš visų regionų. Rūmų regioninė struktūra labai gera tuo, kad galima matyti visą Lietuvos padėtį – kas kur vyksta, kokie yra skirtumai tarp regionų, kokios yra problemos“, – pastebėjo verslininkė.
Ir konsultacijos, ir pagalba
Būtent problemos dažnai būna priežastis, kodėl įmonių vadovai praveria Rūmų duris.
„Nesame lobistinė organizacija, veikiame pagal atskirą Lietuvos Respublikos Prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymą, turime labai aiškų socialinio partnerio statusą, o tai leidžia mums narių interesus atstovauti atvirai ir skaidriai – vystant atvirą dialogą su valdžia, institucijomis bei kitais socialiniais partneriais“, – pažymi dr. A.Danilevičius.
Rūmai turi savo atstovus trišalėse, regionų plėtros tarybose, nariai deleguojami į įvairias institucines darbo grupes, projektų komitetus, aktyviai veikia bendraujant su savivaldos vadovais.
Išskirtinai Rūmų nariams ekspertai nemokamai teikia konsultacijas teisės, finansų, marketingo, draudimo ir kitais klausimais. Paskelbus pirmąjį karantiną Rūmai suteikė daugiau nei 1000 konsultacijų įmonėms, negalėjusioms laiku įvykdyti kontraktų, turėjusioms rūpesčių užsienio rinkose – platus pasaulinis Rūmų tinklas, nuolatiniai ryšiai su Lietuvos diplomatais bei komercijos atašė padeda Rūmuose rasti įmonėms sprendimus.
Rūmai yra ne tik verslo, bet ir mokslo bendruomenė – jie turi bendrų projektų su universitetais, kolegijomis, profesinėmis mokyklomis.
„Čia verslas prisideda prie žmonių mokymo, pavyzdžiui, mokome žmones iš socialiai pažeidžiamų šeimų – ruošiame jaunuosius verslininkus, taip pat apmokome šeimas, kaip kurti šeimos verslą.
Organizuojame įvairias konferencijas, kuriose mokslo atstovai skaito pranešimus iš savo pusės, o verslas – iš savo. Šitaip vadovai gali sužinoti kažką naujo, pasitobulinti, atnaujinti žinias“, – apie tai, kaip Rūmų veikloje sujungiamas mokslas ir verslas, pasakojo Rūmų Tarybos narė, „DSP Plius“ kompanijos savininkė Irma Spudienė.
Pasak jos, su Rūmų pagalba verslui užaugti yra didelės galimybės. Visgi, nors Rūmai ne tik gali pristatyti verslą ir padėti jam plėstis į kitas šalis, įvesti į rinką naują produktą, dalyvauti parodose, įveikti sunkumus padedant ekspertams ir teisininkams, ne kiekvienas ryžtasi tapti jų nariu.
„Aš daug metų planavau tapti nare, bet nesijaučiau tam pribrendusi – kai kurie mano draugai verslininkai taip pat sako taip besijaučiantys. Reikia į organizaciją stoti tada, kai tu ir pats turi kažką, ką galėtum duoti Rūmams, turi būti aktyvus ir prisidėti prie organizuojamų veiklų. O jei neturi laiko, tai stoti į Rūmus vien tam, kad galėtum užsidėti pliusiuką ir būti tik nariu, netikslinga.
Rūmai man davė daug, ypač padėjo skatinti verslo žinomumą, taigi, augo ir pardavimai. O per pandemijos krizę turėjau su kuo pasitarti įvairiais klausimais, čia organizuojami renginiai padėjo užmegzti kontaktus tiek užsienyje, tiek Lietuvoje“, – savo patirtimi dalijosi I.Spudienė.
Verslininkė sako, kad jai pačiai bene labiausiai patinka vidinės misijos, kai iš kitų šalių į Rūmus atvažiuoja įvairios įmonės.
„Esu jų atstovus ne kartą priėmusi savo įmonėje. Pavyzdžiui, Ukrainos šalių verslininkai norėjo pardavinėti darbo drabužius, tačiau mačiau, kad jiems teks dar labai daug mokytis – jie nori eiti į Europos rinką, tačiau jų drabužių dizainas atsilieka dar apie 10-20 metų. Paaiškinau jiems tai, buvau tarsi jų mentorė. Apskritai Rūmuose organizuojame nemažai įdomių projektų, kurie nebūtinai naudingi finansiškai, bet būna naudingi asmenybei, augina patį vadovą“, – pasakojo ji.
Tinklaveika, naujo nario diena, kontaktų mugės, vizitai įmonėse, meno degustavimo renginiai, diskusijos su politikais ir institucijų vadovais ar mokymai top lygio vadovams, Rūmų narių veiklų finansavimas, vystant ES lėšomis remiamus projektus – Rūmuose kiekvienas gali rasti sau tinkamų ir reikalingų veiklų, tad rūmai visad atviri verslui“, – pažymi Rūmų gen. direktorius dr. A.Danilevičius.
Šiandien Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai vienija apie 500 narių – Lietuvos įmones iš įvairių verslo sektorių, taip pat universitetus, kolegijas bei kitas mokymo įstaigas. Didžioji dalis narių – 38 proc. – teikia paslaugas, 28 proc. užsiima gamyba, o 20 proc. veikia prekybos srityje. Rūmai Lietuvoje vienija kelis tūkstančius organizacijų penkiuose šalies regionuose, taip pat turi įsteigę filialus ir atstovybes.
