Kaip Eltą informavo ministerija, darbo grupės susitikimai kol kas nevyksta, FM analizuoja iki šiol grupėje siūlytus mokesčių sistemos pokyčius.
„Šiuo metu finalizuojame ir vertiname Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aptartas mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Darbo grupės susitikimai ne už ilgo vėl turėtų prasidėti, į juos ketinama kviesti ir gyventojus, verslo, ir suinteresuotų organizacijų atstovus. Pasak FM, jie galės susipažinti su pirminiais pasiūlymais ir pateikti savo pastabas.
„Tuomet dar kartą peržiūrėsime projektus ir Vyriausybei pateiksime mokesčių pakeitimus, kokie galėtų atsirasti. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – nurodė ministerija.
Kada grupės nariai susirinks į pirmąjį posėdį šiais metais, ministerija kol kas neinformuoja. Į pirmąjį posėdį darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario pabaigoje. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų.
Darbo grupei vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ją sudaro 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo. FM tikina, kad visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų
Pasiūlymus gali teikti skubotai
Grupės susitikimuose nedalyvaujantis Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas Eltai yra užsiminęs, jog nesupranta, kaip ši darbo grupė dirba ir kokie sprendimai joje priimti. Per jos veiklos laikotarpį politikas pasigedo išsamesnio ministerijos dialogo su kolegomis valdančiojoje daugumoje ir parlamente.
„Nesuprantu, kada ta darbo grupė pradėjo darbą ir kada baigė. Ar baigė, ar nebaigė. Ji buvo, kaip viešoje erdvėje aš supratau, tam tikra konsultacinė darbo grupė. Bet koalicijoje su politikais, su Seimo nariais kalbėtis apie mokesčių pakeitimus taip pat reikia“, – teigia V.Mitalas.
Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras ir šios darbo grupės narys Valius Ąžuolas pasakoja, kad sprendimai grupėje galėjo būti suformuluoti ir pateikti dar iki naujųjų, tačiau rudenį turėjusio vykti baigiamojo grupės susitikimo nebuvo.
„Buvo pasakyta, kad FM susistemins visą informaciją, išsakytas nuomones, visa kitą, atsižvelgs arba neatsižvelgs, ir darbo grupė pasiūlys savo siūlymus, ką jie matytų, ką reiktų daryt. Ir tų paskutinių siūlymų niekur nebeliko ir posėdžio netgi paskutinio“, – Eltai sakė V.Ąžuolas.
Jis kritikavo grupės darbą, esą ministerija ateinančio posėdžio medžiagą grupės nariams atsiųsdavo likus keletui valandų iki jo pradžios arba vakarą prieš, tad laiko įsigilinti į teikiamus klausimus nelikdavo.
Tokį darbo organizavimą parlamentaras laiko taktiniu pasirinkimu: „Tokia taktika, kad žmonės nieko neteiktų, nesiūlytų, paprasčiausiai, kad neliktų jiems laiko. Kuo mažiau liks laiko, tuo mažiau spėsi kažką pasiūlyti.“
Visgi darbo grupės susitikimuose irgi dalyvavusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva rudenį vykusį procesą vertina teigiamai. Anot jos, tai buvo kokybiškai naujas procesas, kurio dalyviai galėjo išgirsti skirtingų socialinių grupių lūkesčius.
Nors apibendrinamasis susitikimas buvo atidėtas, E.Leontjevos nuomone, galutinė diskusija įvyks, o po ilgesnės pertraukos į suformuluotus pasiūlymus bus galima pažvelgti naujai.
„Labai svarbu pamatyti mokesčių pokyčius ne fragmentiškai, bet bendrame paveiksle, bendroje pokyčių perspektyvoje. Kelių mėnesių atsitraukimas leis šviežiai įvertinti pokyčius, kurie buvo visus metus diskutuoti“, – Eltai teigė ji.
Kaip pasakojo E.Leontjeva, visa grupės veikla buvo organizuojama laikantis iš anksto sudarytų temų nagrinėjimo kalendoriaus. Dalis aptartų pasiūlymų, pasak LLRI vadovės, nuskambėdavo pačių susitikimų metu, kitus dalyviai pateikdavo raštu. Jais vadovaudamasi ministerija pristatydavo kaip bazines alternatyvas ir kviesdavo jas aptarti.
„Pavyzdžiui, svarstymams apie pelno mokesčio ateitį ministerija buvo pateikusi tris variantus: paskirstyto pelno modelis, prezidento pasiūlytas modelis, siejantis pelno mokesčio paskatas su atlyginimų fondo augimu, ir dabartinių lengvatų tobulinimas“, – paaiškina E.Leontjeva.
Vis tik V.Ąžuolas prognozuoja, kad galutiniai pasiūlymai Seimui bus teikiami skubotai ir nepakankamai išdiskutuoti, kad tik būtų spėta juos priimti iki birželio. To reikia, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. – nauji mokesčiai gali įsigalioti praėjus bent pusmečiui nuo įstatymų priėmimo datos.
„Gausis, kad paskutinę minutę pavasario pradžioje sumes viską, tada žmonėms liks kelios savaitės laiko ir viskas – niekas nieko nepasiūlys, niekas nieko nedarys“, – apibendrino V.Ąžuolas.
Trūksta logikos, teisingumo ir skaidrumo
Paprašyta įvardyti esminius dabartinės Lietuvos mokesčių sistemos trūkumus, E.Leontjeva visų pirma pažymėjo, jog apmokestinimo taisyklės neturi iškreipti konkurencijos sąlygų, mokesčių mokėtojai ir visos veiklos sritys turi būti traktuojamos vienodai, o mokesčiai – kuo labiau aiškūs ir neinterpretuotini.
„Tad geri mokesčiai turi kuo platesnę bazę ir kuo mažesnį tarifą“, – tikina ji. Ekspertės teigimu, dabar mokesčių sistema nėra teisinga – joje numatyta daug lengvatų, dėl kurių skirtingi mokesčių mokėtojai nėra apmokestinami vienodai.
„Analizuodami esamą mokesčių sistemą, matome, kad joje yra prikurta įvairių išimčių ir lengvatų atskiroms interesų grupėms, gausu neskaidrių bei nelogiškų procedūrų. Dėl to atsiranda erdvės interpretacijoms, pažeidimams ir įtampai tarp mokėtojo ir inspektoriaus“, – teigia ji.
Ekonomistės vertinimu, vienas tokių neteisingo apmokestinimo pavyzdžių yra dvigubas pelno mokesčio taikymas tiek įmonės uždirbtam pelnui, tiek jį paskirstant dividendais. Dėl to, anot E.Leontjevos, įmonės privalo sumokėti 27,75 proc. uždirbto pelno.
„Ypač didelę netiesioginę naštą pelno mokestis sukuria mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pelno mokesčio apskaičiavimo ir kontrolės kaštai yra regresiniai: kuo mažesnė įmonė, tuo didesnis šių kaštų ir apyvartos santykis“, – nurodo ji.
E.Leontjeva taip pat pamini per 60 vidutinių atlyginimų uždirbantiems asmenims taikomą progresinį 32 proc. (vietoje standartinio 20 proc.) gyventojų pajamų mokesčio tarifą (GPM). Pasak ekspertės, didesnis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų apmokestinimas nedera su Vyriausybės įsipareigojimu skatinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.
Tuo tarpu žaliosios ekonomikos principams, jos teigimu, prieštarauja akcizo lengvata žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, taip pat pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Ši, anot LLRI prezidentės, neskatina gyventojų tausoti šilumos energijos ir nėra taikli socialinės paramos priemonė, nes taikoma visiems vartotojams, nepriklausomai nuo jų pajamų.
„Bendrai kalbant, PVM lengvatos didina mokesčio administravimo kaštus ir gali sukurti pilkas zonas“, – mano E.Leontjeva.
LLRI darbo grupei būtent ir pasiūlė atsisakyti lengvatinių PVM tarifų, taip pat – netaikyti 32 proc. GPM tarifo gaunantiems aukštas pajamas. Dar Institutas siūlė kompleksiškai nagrinėti žaliuosius mokesčius, o juos įvedant numatyti mažinti tiesioginius mokesčius.
„Taip pat siūlėme pereiti prie paskirstytojo pelno mokesčio, kuris mokestinę naštą visų pirma palengvintų investuojančioms įmonėms ir leistų įgyvendinti vyriausybės keliamus tikslus“, – idėją atsisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo įvardija E. Leontjeva, be šių dar įvardijusi LLRI teiktus pasiūlymus neapmokestinti nekilnojamojo turto, atšaukti lengvatinį tarifą gazoliams bei panaikinti „Sodros“ grindis.
