Nors konkretūs būsimų palūkanų normų rodikliai dar nebuvo įvardinti, ekonomistas įsitikinęs, kad vienintelis klausimas, kuris išlieka šiuo metu, nėra apie tai ar palūkanų normos išvis bus didinamos, tačiau, kiek sparčiai jos bus didinamos.
„FED niekad nesako datų, tai yra jų kalba, jų žargonas. Pasakymas „artimoje ateityje“ yra daugiausiai, ką jie sau leidžia pasakyti. Išvertus iš FED kalbos tai reiškia kitame posėdyje, jeigu žiūrint paprastai istoriškai. Čia iš jų jau buvo maksimalus konkretumas“, – Eltai kalbėjo E.Petrulis, kartu pabrėždamas, kad šią savaitę pasirodę pareiškimai leidžia manyti, kad sprendimas tikrai bus priimtas.
„Atmetus kardinalius scenarijus, sukrėtimus, tai aš praktiškai neabejoju dėl kovo mėnesio“, – tikino jis.
Pasak SEB analitiko, vienintelis klausimas dėl FED sprendimo yra tai, kiek spartaus palūkanų normų kėlimo jie imsis: viengubo 0,25 proc. palūkanų normų didinimo, ar dvigubo, kuris siektų palūkanų pakėlimą iki 0,5 proc.
„Man atrodo, intrigėlė yra dėl to ar nebus dviejų vadinamų hike'ų. Apie tai dabar kalba eina, o dėl vieno aš asmeniškai tikrai neturiu jokių abejonių“, – įsitikinęs E.Petrulis.
Kaip aiškina ekonomistas, JAV Centrinio Banko pasirinkimą lems būtent infliacijos duomenys. Jo teigimu, prastesni, nei tikimasi, darbo rinkos rodikliai galėtų įnešti abejonių dėl palūkanų didinimo apskritai, tačiau pozityvūs rodikliai šioje srityje nebūtų lemiamas faktorius sprendžiant dėl dvigubo palūkanų kėlimo. Tačiau dar didesnis infliacijos šuolis, SEB analitiko vertinimu, būtų tai, kas FED priverstų susimastyti dėl palūkanų didinimo iki 0,5 proc.
„Mes dar gausime duomenų iki kovo mėnesio posėdžio. Visų pirma, infliacijos duomenys, kurie turbūt toliau bus bjaurūs. Bet gausime darbo rinkos duomenų. Dėl to, kol tų duomenų nėra, tai šimtu procentų niekad negalima sakyti, kad padidins, nes jeigu pavyzdžiui, pasirodytų, kad kažkas yra labai žemiau lūkesčių, tarkime darbo rinkoje, tai galėtų pakeisti situaciją“, – svarstė jis.
ECB sprendimą taip pat lemtų infliacijos rodikliai
Tuo metu Europos Centrinio Banko (ECB) atstovai dar gruodžio mėnesį aiškiai pabrėžė, kad jokių sprendimų dėl palūkanų normų didinimo šiemet nesirengiama priimti. Nors E.Petrulis pažymi, kad SEB ekonomistai pirmųjų pokyčių iš eurozonos pinigų politikos formuotojų tikisi tik 2023 m. pirmoje pusėje, tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, jog rinkose jau formuojasi lūkesčiai dėl vieno didinimo jau iki šių metų pabaigos.
Pasak analitiko, centriniai bankai visuomet atkreipia dėmesį į finansų rinkų svyravimus, valiutų kursų pokyčius bei darbo rinkos situaciją, bet pirminis jų uždavinys visuomet išliks kainų stabilumo siekis. Todėl jis sako neatmetantis scenarijaus, kad ECB imsis palūkanų normų didinimo, jeigu infliacija eurozonoje dar labiau „parodys dantis“
„Jeigu FED dar turi dvigubą mandatą: tai yra pilnas užimtumas ir kainų stabilumas, tai ECB formaliai žiūrint turi vieną didelę užduotį – užtikrinti kainų stabilumą. Dėl to, jeigu infliacija dar labiau šokteltų, o tokios galimybės negalima atmesti, tai viskas yra įmanoma“, – mano E.Petrulis.
Apie planus didinti palūkanų normas FED paskelbė šią savaitę
ELTA primena, kad FED trečiadienį pareiškė, jog netrukus jie ketina imtis palūkanų normų didinimo. Tai motyvuojama pagerėjusia užimtumo situacija ir nemažėjančiu infliacijos lygiu.
„Kadangi infliacija gerokai viršija du procentus ir darbo rinka yra stipri, Komitetas tikisi, kad netrukus bus tikslinga padidinti tikslinę federalinių fondų palūkanų normą“, – pirmojo šiais metais posėdžio pabaigoje sakė politiką nustatantis Federalinis atvirosios rinkos komitetas.
Nors tiksli data nenurodoma, pirmasis centrinio banko palūkanų kėlimas nuo COVID-19 pandemijos pradžios gali įvykti jau kovo mėnesį, kai planuojama baigti obligacijų supirkimo skatinimo programą. JAV centrinis bankas greitai reagavo, kai infliacija pernai paspartėjo, tačiau pareiškime sakoma, kad „pažanga vakcinacijos srityje ir tiekimo apribojimų sušvelnėjimas“ turėtų pristabdyti kainų augimą.
Tuo metu ECB, nepaisant pastarųjų mėnesių infliacijos rodiklių, viršijančių jų pačių nustatytą 2 proc. ribą, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą ir palūkanų normas naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis Valdančiosios tarybos gruodį priimtu sprendimu išlaikė nepakeistas. Jos atitinkamai yra 0,00 proc., 0,25 proc. ir -0,50 proc.
Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį.
Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.
