Neabejoja, kad Rusija gali ryžtis bet kokiems veiksmams: ką tai reikštų Vakarams ir patiems rusams

Nerimas dėl Ukrainos karo supurtė Rusijos akcijų rinką ir rublio kursą. Jie – gerokai smuktelėjo.

Rusijos valiuta JAV dolerio atžvilgiu per daugiau nei metus nukrito iki žemiausio lygio – 79 rublių už vieną JAV dolerį.

„Rinkos reaguoja į sustiprėjusią geopolitinę ir sankcijų Rusijai riziką“, – taip teigė Londone įsikūrusios „BlueBay Asset Management“ ekonomistas Timothy Ashas.

Tačiau Rusijos centrinis bankas ėmėsi veiksmų ir pranešė stabdantis užsienio valiutos, JAV dolerių, pirkimą, siekdamas tokiu būdu sumažinti finansų rinkų nepastovumą.

Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį pareiškė, kad Rusija siekia sumažinti priklausomybę nuo JAV dolerio, o amerikiečiai jai „aktyviai padeda, nes daro beveik viską, kas įmanoma, kad pakirstų pasitikėjimą šia valiuta“, rašė BNS.

Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pateikė ir kitokį šios situacijos vertinimą. Anot jo, aštrėjant įtampai ir didėjant karinio konflikto grėsmei investuotojai ėmė Rusiją matyti kaip dar rizikingesnę zoną. Jie bijo galimų sankcijų, kurios gali būti dramatiškos.

„Galbūt investuotojai nebegalėtų „išsitraukti“ pinigų iš Rusijos, tiek rubliais, tiek doleriais. Dabar vyksta pinigų apsaugojimas. Investuotojai parduoda investicijas, rublius keičia į užsienio valiutą, o keistami rublį natūraliai didina jo pasiūlą. Tad ir valiutos kursas krenta.

Centrinis bankas, matydamas, kad rublio pasiūla didėja, bando padidinti jo paklausą, todėl rublius perka, savo rezervus keičia atgal į rublius, kad amortizuotų akivaizdų neigiamą poveikį, stabilizuotų kursą. Kitu atveju visų žmonių, gaunančių algas ar pensijas iš valstybės biudžeto, perkamoji galia sumažės“, – portalui lrytas.lt aiškino jis.

„Renaissance Capital“ skaičiuoja, kad karinės eskalacijos atveju rublio kursas JAV dolerio atžvilgiu gali nukristi net 20 proc., rašė BNS.

Tuo tiki ir M.Dubnikovas: „Kiekvienas konfliktas labai daug kainuoja. Pavyzdžiui, prieš 2014 m. doleris kainavo 35 rublius. Štai per 8 metus jo vertė nukrito perpus. Dabar užtektų nedidelio konflikto Rusijos ir Ukrainos pasienyje ir rublis pasiektų tokias žemumas, kokių dar nematėme.“

Anot M.Dubnikovo, Rusija, nepaisant dviejų turtingesnių miestų – Maskvos ir Sankt Peterburgo, yra skurdus kraštas. Nuo 2014 m. vidutinės Rusijos gyventojo pajamos eurais sumažėjo apie 5 proc., kai visose kitose šalyse tik didėjo.

Be to, dešimtimis procentų augo ir prekių kainos, o jos yra importuojamos ir į Rusiją, tad šios šalies gyventojai, net ir gaudami mažesnes algas, parduotuvėse pinigines turi praverti plačiau. Vadinasi, vidutinio Rusijos gyventojo gyvenimo sąlygos visus šiuos metus tik blogėjo.

„Lietuvoje per 8 metus atlyginimai beveik padvigubėjo. Mūsų minimalus atlyginimas artėja prie Rusijos vidutinio atlyginimo. Šie skaičiai viską parodo.

Jei rusas anksčiau ką nors sunkiai įpirkdavo, tai dabar tikriausiai išvis nebeįperka. Ir ikrų jis tikrai neįperka. Visos prekės nuo 2014 m. jam pabrango dvigubai, net neįvertinant infliacijos. Jei 2014 m. koks nors „Volkswagen“ automobilis kainavo 10 tūkst. eurų, tai dabar rusui jis kainuoja dvigubai daugiau. O juk per tiek metų visi automobiliai ir kitos prekės ženkliai pabrango. Tad rusui visa tai brango ne dvigubai, o dar daugiau.

Situacija ten iš tiesų prasta, Rusija yra valdžios stekenama“, – teigė ekonomistas.

Sausį metinė infliacija Rusijoje siekė 8,64 proc. Pasak „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didžiausia problema ta, kad Rusijoje infliacija stabiliai aukšta dar nuo 2014 m., tad nors ekonomika auga, gyventojai to atlyginimų augimu nejunta.

„Be to, kuo labiau kreta rublio kursas, tuo sparčiau kyla kainos. Tos prekės, kurios importuojamos, tampa dar brangesnės“, – portalui lrytas.lt sakė A.Izgorodinas.

O čia jau matomas užburtas ratas. A.Izgorodino teigimu, gyventojai šiuos 8 metus yra smarkiai apriboję nebūtinųjų prekių vartojimą, o tai atsiliepia Rusijos ekonomikai – ji taip sparčiai neauga.

Kaip sakė M.Dubnikovas, visose demokratinėse valstybėse pinigus kuria ne valdžia, o verslas, žmonės. Valdžia negali pamojusi burtų lazdele sukurti ekonominę gerovę, ji šioje situacijoje gali tik šiek tiek padėti arba patrukdyti.

„Bet autokratinėse valstybėse kūrimo laisvė yra apribota, kankinamas verslas nustoja kurti. Tai yra problema. Gali būti, kad šie kariniai konfliktai kyla dėl to, kad ekonominė situacija yra prasta ir yra bandoma surasti išorinį priešą, jį parodyti“, – svarstė M.Dubnikovas.

Anot Rytų Europos studijų centro vyriausiojo politikos analitiko Vladimiro Laučiaus, Rusijos gyventojai ne itin gilinasi į priežastis, kodėl taip blogai gyvena.

„Tai Rusijos visuomenės ypatumas, kuris nesikeičia daugybę dešimtmečių ar net šimtmečių. Jei Rusijos visuomenė imtų gyventi net dar blogiau, didžioji jos dalis vis tiek dėl to kaltintų ne valdžios nekompetentingumą ar netęsimus pažadus, o NATO ir neva nedraugiškas Vakarų valstybes.

Jie yra tiek įtikėję Rusijos valdžios propaganda, kad net ir labai blogai gyvendami laikosi dantis sukandę ir mano, kad tiesiog turi ištverti šį periodą, kaip ištvėrė sovietmetį. Tik tuo metu jie karo nenorėjo, o dabar nemaža dalis žmonių pateisintų net ir karo veiksmus. Jie linkę ieškoti pateisinimų valdžiai“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Laučius.

Jo teigimu, demokratinėse Vakarų valstybėse įprastai gyventojai prisiima daugiau atsakomybės už politinę ir ekonominę padėtį, kurioje atsiduria, taip pat reikalauja didesnės atsakomybės ir iš valdžios. Tačiau Rusijoje to nėra.

„Rusijos valdžia puikiai supranta, kad jos pasitikėjimo rezervas yra labai didelis. Ten turi nutikti kažkas labai blogo, kad visuomenė nebeištvertų ir ryžtųsi aukotis dėl permainų“, – sakė V.Laučius.

Ar Rusija dar turi galimybių vėl „užvesti“ savo ekonomiką ir augti? M.Dubnikovo nuomone, turi, tik reikia viską keisti.

„Ginklai žvanga, o mūzos tyli. Kai mūzos tyli, niekas nekuria.

Turtai sukraunami dviem būdais – žmonių skaičiaus augimu, o to Rusijoje nematome, ir technologijomis. Jeigu technologijų tobulinimas apsiriboja tik naujesnių tankų kūrimu, natūralu, kad ekonominiai rezultatai nėra tokie geri“, – komentavo pašnekovas, paminėdamas, kad Rusija savo dydžiu lenkia daugelį šalių, tačiau ekonominiais rodikliais ji nusileidžia tiek Pietų Korėjai, tiek Italijai, Jungtinei Karalystei kone dvigubai, o Vokietijai – 2,5 karto.

Tiek dujų, kiek pagal anksčiau pasirašytas sutartis Europai reikėjo, Rusija davė. Tačiau papildomo poreikio nedengė. „Tai, ką matome dabar, ir yra dujų karas. Nieko kito“, – pareiškė M.Dubnikovas.

Vis svarstoma, ar Rusija išdrįstų dar labiau prisukti dujų kranelį Europai. Kad energetikos ištekliai tokiu atveju smarkiai pabrangtų, M.Dubnikovas neneigia. Jis tiki, kad Rusija gali parodyti dantis ir pareikšti, kad jokių energetikos išteklių Vakarai nebegaus, „tačiau berodydama dantis ji gali ir uždusti“.

Tuo metu V.Laučius neabejoja – Rusija gali ryžtis bet kokiems veiksmams.

„Ji gali ir užsukti dujų kranelį Europai, ir atlaikyti Vakarų ekonomines sankcijas, kad ir kokios griežtos jos būtų. Tam yra pasirengųsi Rusijos valdžia, o Rusijos visuomenė ištvers, kaip ištvėrė sovietmetį, Stalino laikus, carinį laikotarpį.

Net jei dujų eksportas į Europą būtų nutrauktas, Rusijai nuostoliai nerūpėtų, nes juos pirmiausia pajustų Rusijos gyventojai, o valdžiai jie nėra įdomūs“, – patikino jis.

Be to, Rusija stiprina santykius su Kinija, tad ir nuostoliai galbūt nebūtų tokie dideli.

„Azijoje energijos ištekliai kainuoja taip pat brangiai, kaip ir Europoje. Rusija iš to tikrai pelnosi“, – komentavo M.Dubnikovas.

V.Laučius Rusijos ir Kinijos suartėjime įžvelgia ir kitokią naudą. Jo teigimu, jei karas Ukrainoje įvyktų, jis nebūtų didelis ir pergalingas, o ir vargu, ar Rusija ryžtųsi didelio masto kariniams veiksmams. Tad pasiekimas turi būti kitas, pavyzdžiui, geopolitinis posūkis.

„Juk Vladimiras Putinas turi pademonstruoti saviškiams, savo rinkėjams, kad daug pasiekta. Maždaug prieš dešimtmetį Rusija su Kinija pradėjo artėti ekonomiškai, dabar matome ir karinį bendradarbiavimą, bendras karines pratybas, galbūt netrukus išvysime ir Rusijos bei Kinijos paktą, kuris parodys visam pasauliui, kad atsiranda nauja geopolitinė jėga.

Tad šiuo atveju V.Putinas galėtų pasigirti tvirta sąjunga su Pekinu, su viena didžiausių pasaulio ekonomikų“, – kalbėjo V.Laučius.

Kylant karo grėsmei buvo pasvarstymų Rusiją atjungti nuo tarptautinių pervedimų sistemos SWIFT, o tai, M.Dubnikovo teigimu, grėstų tuo, kad už žaliavas atsiskaityti taptų beveik neįmanoma. Tokiu atveju tiek dujos, tiek nafta, metalai ir mediena brangtų.

„Bet reikia prisiminti, kad net Antrojo pasaulinio karo metu tarp valstybių, kurios tarpusavyje konfliktavo, prekyba ir toliau vyko.

Dabar Rusija, kaip investavimo rinka, tapo dar labiau rizikingesnė, bet daliai investuotojų tai vis tiek išlieka priimtina. Šiuos santykius palyginčiau su tango šokiu, kuriame yra įtampos ir rizikos peržengti ribą. Tačiau prekyba tarp Rytų ir Vakarų tęsis amžinai, tik apimtys gali sumažėti“, – sakė ekonomistas.

Visgi V.Laučius nemano, kad Europa ir JAV ryžtųsi skelbti sankcijas, nes jau dabar matyti Vakarų šalių nevieningumas. Anot jo, dalis valstybių, pavyzdžiui Vokietija, pirmiausia rūpinsis, kad jos pačios ekonomiškai nenukentėtų nuo sankcijų.

„Juk taip yra ir dabar. Vokietija, užuot diversifikavusi savo energetikos sektorių, kad būtų kuo mažiau priklausoma nuo Rusijos, nuėjo kitu keliu ir dar labiau sėda ant Rusijos adatos.

O ir tokių sankcijų, kurios nuo 2014 m. būtų rimtai pakenkusios Rusijos ekonomikai, Europa nesiėmė, nes tai būtų turėję neigiamų padarinių ir joms. Europa to nenori. Rusijai reikėtų žengti labai drastiškus žingsnius, kad Europa pagaliau ryžtųsi ekonomiškai labai smarkiai bausti Rusiją, nebijodama ir pati nukentėti“, – paminėjo jis.