Loterijų organizatoriai sako, kad lietuviai, laimėję stambesnes sumas, paprastai taip ir elgiasi. Pirmiausia pagerina savo buitį, o likusias lėšas investuoja. Naujas namas, automobilis ir kelios smulkmenos geresnio gyvenimo pradžiai – įprasti pirkiniai. Bet jie kainuotų ne daugiau keleto milijonų eurų. O ką daryti su likusiais, jei laimėjote kelias dešimtis milijonų?
Priminsime, kad praėjusios savaitės pabaigoje „Eurojackpot“ žaidėjas iš Vilniaus, kartu su žaidėju iš Vokietijos, laimėjo ir perpus pasidalino pagrindinį loterijos prizą – 48 mln. eurų. Šis laimėjimas – didžiausias per visą loterijos istoriją visose Baltijos šalyse.
90 procentų – investavimui
Investicijų valdymo specialistai laimėtojams pirmiausia pataria susidėlioti aiškų planą, kur ir kaip tie pinigai bus leidžiami bei investuojami. Esą pirmomis savaitėmis po laimėjimo sprendimų, turėsiančių įtaką visam likusiam gyvenimui, geriau nepriiminėti. Tegul mintys susiguli.
„Aš tokiu atveju tikriausiai skirčiau apie 10 proc. laimėtos sumos savo aplinkos pagerinimui ir pramogoms. Būsto keitimui, gal automobiliui, dar kažkam. Tiesiog pamaloninčiau save ir artimuosius. Likusius 90 proc. lėšų nukreipčiau į investicijas“, – sako Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos ekonomistas.
Nuosavas verslas – viena iš tokių investicinių galimybių. Tačiau jis pabrėžia, kad žmonėms, kurie anksčiau nevystė nuosavo verslo, geriausia rinktis investicijas, generuojančias pasyvią grąžą. Mat verslas, jei nepavyktų, gali pridaryti nuostolių ir sukelti didelį nusivylimą.
Pasak M.Dubnikovo, jei žmogus, visgi, svajoja apie nuosavą verslą, bet neturi patirties, geriau tapti akcininku ir gauti dividendus. O kasdienius verslo reikalus palikti samdytiems profesionalams.
Gyventi galima iš dividendų
„Aš tikriausiai investuočiau į vertybinius popierius, nes apie šiuos dalykus nusimanau. Nusipirkčiau įmonių, kurios, tikėtina, dar ilgai neišnyks, akcijų. Rinkčiausi tas, kurios moka nedidelius dividendus, kad ir 1 proc. per metus, bet daro tai stabiliai jau kelis dešimtmečius. Pavyzdžiui, „Coca-Cola“, „McDonalds“. Taip pat energetikos, geležinkelių kompanijos ir panašiai. Tokiu atveju, žmogus, investavęs 20 mln. eurų, per metus gautų apie 200 tūkst. eurų pajamų vien tik iš dividendų, nepriklausomai nuo įsigytų akcijų kainos. Daugeliui tokios sumos pakaks patogiai gyventi. O sukauptą turtą galima bus perduoti ateities kartoms“, – komentuoja ekonomistas.
Laimėjusiems didesnę sumą, bet dar neturintiems investavimo patirties, jis pataria pasisamdyti finansų patarėją, kuris surinktų tinkamą akcijų portfelį ir jį valdytų. Be žinių apie investavimą patiems veltis į akcijų rinką, M.Dubnikovas nerekomenduoja, nes gali nutikti taip, kad žmogus per pusmetį praras kelis milijonus ir supanikuos – atsiims lėšas prarasdamas galimybę prarastą sumą atgauti.
„Kitas variantas – kurti NT imperiją. Tačiau šiuo atveju taip pat kyla žinių ir gebėjimų klausimas. Vieną, du ar penkis butus žmogus dar gali suvaldyti. Bet, pavyzdžiui, tūkstančio butų pats niekaip nesuvaldysi. Tam reikia komandos. O tai jau yra įmonė su pinigų srautais, atlyginimais, pirkimais ir visais kitais kasdieniais rūpesčiais. Bet tokiu atveju galimas sprendimas yra tapti akcininku“, – svarsto M.Dubnikovas.
Pirmiausia – grąžinti skolas
Tautvydas Marčiulaitis, nepriklausomos turto valdymo įmonės „Milvas“ fondų valdytojas ir valdybos narys, laimėjimą paskirstytų panašiai. Tiesa, pirmiausia jis siūlo padengti visus įsipareigojimus. Ir tik likusią sumą paskirstyti pramogoms, investicijoms ir labdarai.
„Laimėtos sumos paskirstymas ir investicijų pasirinkimas labai priklauso nuo to, kokia žmogaus materialinė padėtis buvo iki laimėjimo ir ką jis gyvenime veikia. Jei laimi asmuo, kuris sąskaitoje jau turi 10 mln. eurų, jis laimėjimą paskirstys visiškai kitaip nei tas, kuris uždirba iki 1000 eurų per mėnesį. Bet kuriuo atveju pirmiausia reikėtų grąžinti skolas ir įvykdyti visus kitus finansinius įsipareigojimus“, – teigia ekspertas.
Jis taip pat pataria tam tikrą dalį laimėjimo laikyti einamojoje sąskaitoje, kaip rezervą nenumatytiems atvejams. Ši suma priklauso nuo įprastinių to asmens išlaidų. Geriausia sąskaitoje turėti maždaug tiek, kiek žmogus išleidžia per metus.
„Likę pinigai jau turėtų būti skirstomi pagal tai, ką norite toliau gyvenime veikti. Jei ketinate išlikti aktyvūs, dalį pinigų reikia skirti tam verslui ar veiklai, kuria norite užsiimti. Aišku, galima ir toliau tiesiog eiti į darbą. Bet tikriausiai retas, laimėjęs didelę sumą, to nori. Daugelis linkę imtis verslo ar kitos jiems prasmingos veiklos“, – šypteli T.Marčiulaitis.
Didžioji laimėjimo dalis, anot jo, turėtų būti investuojama ilgajam laikotarpiui. Nepatyrusiems esą geriausia kreiptis į gerovės valdytojus arba privačios bankininkystės specialistus.
„Aišku, reikia save ir palepinti. Jei iš 24 mln. eurų milijoną ar du skirsime tiesiog „ištaškymui“ – pramogoms ir malonumams, tai nebus didelė bėda. Atvirkščiai – jei nepasidžiaugsime laimėjimu, bus labai sunku žiūrėti į didelę investicinę sąskaitą ir galvoti, kas man iš to. Kita vertus, labai svarbus yra planavimas. 24 mln. eurų gali išties būti didelė suma. Bet jei kelis milijonus „ištaškai“, kelis skiri verslui, šiek tiek – giminėms ir artimiesiems, dar kažkiek atiduodi labdarai, tai po kokių penketo metų, žiūrėk, tų pinigų nelabai ir liko“, – pabrėžia pašnekovas.
Siūlo konsultacijas
Loterijų organizatoriai laimėtojams visada siūlo psichologų ir finansų ekspertų paslaugas. Naujasis milijonierius šį pasiūlymą priėmė.
„Laimėti pinigai neabejotinai pakeis Vytauto (vardas pakeistas) ir jo artimųjų gyvenimą, o kad tas pokytis sukeltų kiek įmanoma mažiau streso, nerimo ir kitų neigiamų jausmų, mes pasiūlėme laimėtojui pagalbą – specialistų finansines konsultacijas, kurios padės jam tinkamai investuoti laimėjimą. Kadangi laimėtojas prizą vertina rimtai ir pragmatiškai, mąsto galbūt pradėti verslą, jis mielai priėmė mūsų pasiūlymą. Labai tuo džiaugiamės. Kaip ir apskritai faktu, jog tarptautinė „Eurojackpot“ loterija pagaliau atnešė savo pagrindinį prizą Lietuvai“, – sako „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.
