Tai ne iš piršto laužti nuogąstavimai. Pastaraisiais metais darbo užmokesčio Lietuvoje augimas buvo vienas sparčiausių ES. Atlyginimams skiriama dalis šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) struktūroje per dešimtmetį padidėjo nuo 38 iki 50 proc. ir auga toliau.
Lietuva pagal šį rodiklį jau ima lenkti ES vidurkį ir vis didinti algų iš vidinių išteklių verslas nepajėgs. Toliau brangstant darbo jėgai teliks dvi išeitys – kelti produktyvumą arba produkcijos kainas.
Mūsų šalyje BVP iki šiol didėjo gerokai greičiau nei vidutiniškai ES. Bet tolesnę ekonomikos plėtrą gali stabdyti vis stipriau juntamas darbuotojų stygius.
Pagal perkamąją galią 2021 metų Lietuvos BVP vienam gyventojui jau sudarė 87 proc. ES vidurkio. Ekonomikos eksperto Ž.Maurico nuomone, šį dešimtmetį Lietuvos BVP dar augs sparčiau negu Vakarų Europos šalyse ir turėtų pasiekti maždaug 90 proc., bet ne jų, o visos Bendrijos vidurkio.
Bet vėliau gali suveikti stabdžiai ir apie 2045–2050 metus atsilikimas nuo turtingųjų Vakarų Europos šalių vėl gali augti, nes Lietuvoje sumažės dirbančių žmonių, ypač jaunimo, ji ims pralaimėti konkurencinę kovą dėl darbo rankų.
Prieš koronaviruso pandemiją migracijos srautai Lietuvoje stabilizavosi, gyventojų skaičius liovėsi mažėti, tiesa, ne vien todėl, kad sumenko emigracija, bet ir dėl dirbti pas mus atvykstančių daugiausia ukrainiečių ir baltarusių.
Pandemija pristabdė darbuotojų iš užsienio srautus. Be abejo, pasunkėjo ir lietuvių emigracija, bet išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų balansas dar pernai ėmė prastėti ir prognozuojama, kad šiemet jis taps neigiamas.
Verslo produktyvumui didinti būtina, kad darbo rinka nestokotų pirmiausia jaunų specialistų, o jų parengti Lietuvai gali būti vis sunkiau, nes visuomenė sensta.
Tai lemia ir dėl didelės ankstesnių metų jaunų žmonių emigracijos sumažėjęs gimstamumas, ir dėl to susidariusi demografinė duobė, ir nemažos dalies jaunimo noras studijuoti užsienyje, o baigę mokslus jie dažniausiai neskuba grįžti į tėvynę.
Per dešimtmetį Lietuvos aukštosiose mokyklose studentų sumažėjo net 46 proc., o pritraukti užsieniečių joms sunkiai sekasi, be to, nebūtinai jie lieka dirbti mūsų šalyje. Vokietijoje, Skandinavijos regione taip pat trūksta specialistų, tad ir lietuvių jaunimui nesunku ten įsidarbinti ir uždirbti gerokai daugiau.
Specialistų trūkumą jau dabar didžiausia verslo plėtros kliūtimi vadina daugybė Lietuvos įmonių, nors nedarbas vis dar yra nemažas. Tiesa, įregistruotų bedarbių per metus sumažėjo 36,5 proc., darbo ieško 10,2 proc. darbingo amžiaus žmonių, o jaunimo nedarbas dar mažesnis.
Užimtumo tarnyboje darbdaviai yra užregistravę per 40 tūkst. laisvų darbo vietų, labiausiai darbuotojų poreikį jaučia inžinerinė pramonė, informacinių technologijų įmonės, taip pat transporto, statybos, maitinimo verslas.
Pavasarį nedarbas turėtų dar sumažėti, o laisvų darbo vietų padaugėti, jeigu Lietuvos ekonomikos smarkiai nepristabdys Kinijos sankcijos lietuviškam verslui ir spaudimas jo užsienio partneriams. Tai vis didesnį nerimą kelianti grėsmė, kuri gali pridaryti mūsų šaliai netgi gerokai didesnių nuostolių nei Baltarusijos trąšų tranzito sustabdymas.
Dėl geopolitinės įtampos „Swedbank“ šiek tiek – iki 3,2 proc. – sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę, be to, pripažino, kad dabar dar beveik neįmanoma įvertinti galimų konflikto su Kinija pasekmių mūsų šalies eksportui ir investicijoms.
Geopolitikai Lietuva negali daryti jokio poveikio, o ir konfliktą su Pekinu jai gali padėti sušvelninti tik JAV ir ES, antraip kinų kerštą už Taivaniečių atstovybės atidarymą Vilniuje įmanoma numaldyti keičiant jos pavadinimą ir kone atsiklaupus ant kelių. Tačiau save gerbianti valstybė to negali sau leisti.
Ekonominių priemonių, kurios padėtų atremti geopolitines rizikas ir padidintų Lietuvos patrauklumą, nėra daug. Tarkime, siūloma pirmiausia mažinti darbo jėgos apmokestinimą.
Šie mokesčiai Lietuvoje palyginti dideli, seniai kalbama, kad reikia juos mažinti, o biudžeto netektį atsverti naikinant mokestines išimtis, didinant kapitalo ir turto apmokestinimą. Bet vežimas iki šiol sunkiai juda iš vietos.
Tuo metu anksčiau didesniais darbo ir pelno mokesčiais išsiskyrusios Vakarų šalys juos mažina ir didina savo konkurencinį pranašumą.
Antai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narės per 35 metus pelno mokesčio tarifą vidutiniškai sumažino beveik perpus ir tapo gerokai patrauklesnės investuotojams.
Regis, Vyriausybei derėtų apsvarstyti visus racionalius ekonomistų ir verslo siūlymus, nes vien dėl apsiniaukusio geopolitinio dangaus Lietuvos ekonomikai labai reikia išmintingų postūmių, kurie padėtų jai kuo mažiau skausmingai susidoroti su iššūkiais.
