Diskusijoje verslo lyderiai ir politikai pabrėžė, kad žaliojo energetikos tinklo plėtra jau ne už kalnų – verslas, išnaudojęs žaliojo energetikos tinklo potencialą ir bendradarbiaudamas su politikais, galėtų sukurti ir mažesnes energetikos kainas Lietuvos gyventojams. Visgi yra dvi medalio pusės – ne visiems toks sprendimas būtų naudingas.
Perspektyvų yra – tereikia suderinti darbą
„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Mindaugas Keizeris diskusijoje pabrėžė, kad pirmiausia ESO ar kitas energijos skirstymo operatorius turi būti visiems vartotojams vienodai geras arba vienodai blogas.
Visgi didelę dalį įtakos žaliosios energetikos klausimais turi ir politikai. M.Keizeris patvirtino, kad iš verslo perspektyvos dabar su Energetikos ministerija vyksta „normalus ir racionalus“ bendravimas. Taip pat užtikrinamas ryšys su kitomis suinteresuotomis pusėmis.
„Kalbame su atsinaujinančios energetikos entuziastais, plėtotojais, verslais ir politikais. Diskutuojame be jokių kaukių“, – dėstė ESO vadovas.
Juolab M.Keizeris pripažino, kad kiekviena suinteresuota grandis dirba savo darbą: plėtotojai ir idėjų vystytojai ruošiasi iš savo perspektyvos, perdavimo ar energijos skirstymo operatoriai daro savo darbus, o atitinkamos ministerijos priima poįstatyminius aktus.
Visgi pašnekovas sakė, kad turbūt kiekviena pusė turėtų priekaištų ar pagyrimų, tačiau darbas vyksta sklandžiai, o politinės kryptys ir žalioji darbotvarkė yra aiškios.
Šioje forume „GreenTech Vilnius“ diskusijoje turėjęs dalyvauti, tačiau paskutinę minutę atsiprašęs energetikos ministras Dainius Kreivys ankstesniame forumo pristatyme apžvelgė 2022 m. politinius tikslus žaliosios energetikos klausimais.
Tuo tarpu kitas diskusijos dalyvis, atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ valdybos narys, plėtros direktorius Linas Sabaliauskas paklaustas, ar verslą tenkina sudaryta aplinka žaliosios energetikos vystymui, atsakė paprastai: visada gali būti geriau.
Vis tik L.Sabaliauskas lygino žaliojo energetikos tinklo plėtrą prieš 10–20 m. ir dabar – jau pastebimi pokyčiai į gerąją pusę.
„Energetikos ministerija rodo didžiulius planus, o Aplinkos ministerija sako: padidinsime saugomų teritorijų skaičių“, – darbo fragmentiškumą akcentavo diskusijos pašnekovas. L.Sabaliauskas teigė, kad trūksta suderinamumo tarp visų suinteresuotų sričių.
Drąsūs užmojai gali ir išgąsdinti
Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ strategijos departamento direktorius, sakė, kad valstybės apsisprendimas sparčiau pereiti prie žaliosios energijos yra gan svarbus: „Būkime atsargūs norėdami, nes tai gali ir įvykti.“
Vis tik L.Varanavičius kalbėjo ir apie tai, jog svarbu ne tik užtikrinti investicijas į energijos kaupimo įrenginius, bet taip pat pagalvoti ir apie lankstumo rinką: visgi rinka kuria rinką, sakė diskusijos dalyvis. Juo labiau, jog energijos skirstymo operatorius šioje vietoje negali nieko padaryti.
Tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis energijos kaupimas, anot L.Varanavičiaus, užtikrina lankstumą valstybei ir regionui akumuliuoti arba transformuoti perteklinę energiją nukreipti į kitą rūšį arba ja pasinaudoti vėliau.
„Litgrid“ yra viešai paskelbęs tyrimą, kuriame svarbus akcentas, kad paspartinus atsinaujinančios energetikos vystymo planus, reikia į tai žiūrėti labai atsargiai, dėstė L.Varanavičius.
„Nežinau, ar visi džiaugsis, ką pasakysiu, bet 30 proc. laiko per visus metus, energijos kaina bus nulis“, – apie žaliosios energetikos vystymo eigą ir atsiperkamumą pasakojo „Litgrid“ atstovas.
Paprastas vartotojas, gaunantis elektros sąskaitas, pasak L.Varanavičiaus, džiaugtųsi ir trintų rankomis. Investuotojas tokiu atveju nustotų investuoti, nes pats sau numuštų kainą, o valstybė turėtų susirūpinti dėl finansinių įsipareigojimų.
„Nulis yra gerai ar ne?“, – iškėlė klausimą pašnekovas. Tačiau pridūrė, kad jei kalbėsime tik apie energijos kaupimą, atsidursime tokioje situacijoje, kai investuotojai nustos investuoti arba sumažins mastus.
Atsinaujinančios energetikos bendrovės „Enefit Green“ valdybos narys, plėtros direktorius Linas Sabaliauskas sureagavo ir į mintį, jog valstybė turės perskirstyti pinigus dėl atsinaujinančios energijos pertekliaus.
Diskusijos dalyvis siūlė viską palikti rinkai – problemų sprendimo dar niekas neturi. „Investuotojai susitvarkys, kaip ir visada susitvarko. Matome ir rinkos susirūpinimą", – pasakojo L.Sabaliauskas.
„Nulis yra natūralus“, – pabrėžė „Enefit Green“ atstovas. Anot jo, čia skaičius gali varijuoti tiek į neigiamą, tiek į teigiamą pusę.
Įžvelgia ir kitokius iššūkius
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir „Global BOD Group“ valdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius prisiminė laikus, kai dėl atsinaujinančios energetikos klausimų su politikais diskutavo ir kovojo.
Vis tik 2018 m. situacija pasikeitė: „Su valstybės vadovais einama koja kojon.“ Net ir esant gan geriems santykiams V.Janulevičius pripažino, kad reikia susidėlioti tam tikrus procesus ir pačiuose versluose – kartais dirbama ir „atžagariomis“ rankomis.
Pasak verslo atstovo, terminas „vizualinė tarša“ tiesiog „žudo“. Taip įvardijamos priežastys, kodėl neįmanoma praplėsti saulės ar vėjo jėgainių. Visgi atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje ir taip nėra daug vietų, kuriose tinkamos sąlygos įrengti tokius projektus.
„Plaukiojantis laivas ar skrendantis lėktuvas irgi yra vizualinė tarša?“ – klausė V.Janulevičius.
Taip pat V.Janulevičius pabrėžė ir nuo 2023 m. sausio pradedantį galiotį mokestį, kuris palies ir Lietuvą – kiekviena valstybė, pagamintuose produktuose matuodama anglies dioksido kiekį, stengsis parodyti savo „žalumą“. Tai yra galimybė ir mums turėti stabilų energetikos šaltinį.
