Didžiąją šių pranešimų dalį – beveik 96 proc. – sudarė iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų gauti pranešimai apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius. Per praėjusius metus taip pat augo ir pagal gautus pranešimus sustabdytų lėšų suma.
Kiek daugiau nei 1,2 karto, lyginant su 2020 m., padaugėjo virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių siunčiamų pranešimų. Pinigų plovimo prevencijos specialistai stebi šio sektoriaus suaktyvėjimą.
„Lietuvoje buvo įsteigta ne viena įmonė, užsiimanti virtualiųjų valiutų keityklų operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių veikla, ir susidomėjimas tik auga. Jaučiamas užsienio kompanijų, siekiančių įsitvirtinti Lietuvos rinkoje, aktyvus domėjimasis verslo galimybėmis ir sąlygomis. Šio sektoriaus augimas kelia tam tikras rizikas“, – sako FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas.
Anot M.Petrausko, daugelis virtualios valiutos operatorių steigėjų yra užsienio piliečiai. Norint nustatyti virtualios valiutos gavėjus reikalingi technologiniai sprendimai, o dėl sudėtingo lėšų atsekamumo atsiranda galimo pinigų plovimo rizikų. Todėl šio sektoriaus priežiūra reikalauja papildomų pajėgumų ir išteklių.
Praėjusiais metais stebėtas augimas
Per praėjusius metus, lyginant su 2020 m., beveik 2 kartus paaugo pranešimų, gaunamų iš įmonių, teikiančių grynųjų pinigų perlaidas, skaičius. Kiek daugiau nei 1,3 karto daugiau pranešimų FNTT specialistams atsiuntė kiti įpareigotieji subjektai. Lyginant su 2020 m., padaugėjo užsienio finansinės žvalgybos padalinių siunčiamų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius, augimas siekė 1,6 karto.
Lyginant su 2020 m., didėjo pagal Lietuvos finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pranešimus sustabdytų lėšų suma. Per 2021 m. buvo sustabdyta 1,6 karto daugiau lėšų, jų suma siekė per 65 mln. eurų. Beveik 2,4 karto daugėjo prašymų stabdyti pinigines operacijas iš ikiteisminius tyrimus vykdančių FNTT padalinių, užsienio finansinės žvalgybos padalinių, Lietuvos policijos.
Pinigų plovimo prevencijos specialistai, atlikę gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, surinktą informaciją tolesniam tyrimui perduoda kitoms institucijoms. Per 2021 metus, palyginti su 2020 metais, daugiausia informacijos perduota Lietuvos policijai, beveik 1,3 karto daugiau. Specialistų vertinimu, didžiąją dalį šios informacijos sudarė galimi įvairūs investicinio sukčiavimo, sukčiavimo elektroninėje erdvėje ar telefonu atvejai.
Priežiūra ir paklausimai
Per 2021 m. FNTT apygardų valdybos ir Priežiūros skyriaus darbuotojai tikrino, kaip įpareigotieji subjektai laikosi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) nuostatų. Per praėjusius metus buvo patikrinti 46 juridiniai asmenys.
Dėl įvairių PPTFPĮ pažeidimų FNTT Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisijai buvo perduotos 36 medžiagos. Komisija išnagrinėjo ir priėmė sprendimus 23 medžiagose: skirti 3 įspėjimai, vienam juridiniam asmeniui skirtas nurodymas su įspėjimu. Baudų sulaukė 17 juridinių asmenų, iš jų vienam skirtas ir nurodymas. Iš viso buvo paskirta baudų už beveik 130 tūkst. eurų.
Per 2020 m. pareigūnai patikrino 23 subjektus, pažeidimai nustatyti 4 įmonėse, jų vadovams ir atsakingiems asmenims surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal ANK 198 str. Visais atvejais dėl asmenų priimti apkaltinamieji teismo sprendimai ir skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 7,3 tūkst. eurų.
FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdyba per 2021 m. gavo 886 paklausimus/prašymus iš FNTT padalinių, teisėsaugos padalinių, Lietuvos banko Teisės ir licencijavimo departamento ir kt. Lietuvos įstaigų ir institucijų su prašymais pateikti turimą informaciją, stabdyti pinigines operacijas, tarpininkauti užklausiant užsienio finansinės žvalgybos padalinių, per 2020 m. gauti 892 tokie paklausimai.
Iš užsienio finansinės žvalgybos padalinių praėjusiais metais gauti 1066 paklausimai dėl informacijos pateikimo ne tik apie Lietuvos subjektus, sąskaitas, bet ir užsienio subjektus, prašymai stabdyti pinigines operacijas Lietuvos finansų įstaigose ir pan. Per 2020 m. gauta 816 tokių paklausimų.
