Daugiau nei šešerius metus viena didžiausių šalies verslo grupių dosniai penėjo teisininkus, kurie gynė abiejų pusių interesus.
Jau pernai tapo daugiau ar mažiau akivaizdu, kad verslo centrų „Akropolis“ pardavimo sandorį mėginęs užginčyti smulkusis VP grupės akcininkas M.Marcinkevičius greičiausiai patirs triuškinantį pralaimėjimą.
Kokia buvo tikroji jo kaina, bent jau kol kas yra konfidenciali informacija. Tačiau ilgai užtrukę mėginimai stabdyti verslo plėtrą pagaliau baigti.
Pradėjo teismų maratoną
2015 metų pavasarį „Vilniaus prekyba“ nusprendė iš Maltos bendrovės „Relvit“ įsigyti „Akropolius“ valdančių įmonių akcijas. Sandorį šalys ketino sudaryti vadovaudamosi nepriklausomo turto vertintojo nustatyta akcijų kaina.
Tačiau M.Marcinkevičius, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant, siekė stabdyti sandorio sudarymą.
Netrukus Maltos teismas patenkino jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tad šalys negalėjo užbaigti sandorio.
Tų pačių metų gegužę Vilniaus apygardos teismas M.Marcinkevičiaus prašymu taip pat uždraudė bendrovei „Relvit“ perleisti prekybos centrus „Akropolis“ Lietuvoje ir užsienyje valdančių įmonių „Akropolis Real Estate“, „Akropolis Group“ ir „Nikola Mushanov projektas“ akcijas „Vilniaus prekybai“ ar jos antrinei bendrovei.
Tačiau Maltos teismas dar tą patį mėnesį panaikino sprendimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Lietuvos apeliacinis teismas tai padarė 2015-ųjų spalį.
Užsitęsė itin ilgai
Sandoris buvo tęsiamas, todėl „Relvit“ vadovai užsakė naują turto vertinimą, kad viskas atitiktų rinkos kainą.
2016 metų gegužę „Relvit“ ir VP sudarė sandorį.
Tačiau per metus, kaip apskaičiavo VP, „Akropolių“ rinkos vertė padidėjo, todėl už juos teko sumokėti 81,2 mln. eurų daugiau, nei buvo suderėta anksčiau.
Tais pačiais 2016-aisiais „Vilniaus prekyba“ kreipėsi į teismą su prašymu atlyginti neteisėtais veiksmais stabdant sandorį padarytą žalą. Procesas užsitęsė ilgai.
Tik 2019 metų gruodį Lietuvos aukščiausiasis teismas nustatė, kad M.Marcinkevičius, reikšdamas nepagrįstus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Maltoje ir Lietuvoje, ne tiktai veikė neteisėtai, bet ir pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Tuomet byla vėl pradėta nagrinėti iš naujo.
Pernai balandį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad M.Marcinkevičius padarė „Vilniaus prekybai“ 81,25 mln. eurų žalos ir turės ją atlyginti.
Rugpjūtį tą patį patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas.
Grasino dar bylinėtis
Tačiau net ir po Apeliacinio teismo sprendimo M.Marcinkevičius grasinosi skųstis Aukščiausiajam teismui, nes, jo nuomone, turtas buvo perleistas tarp susijusių įmonių ir jokios žalos negalėjo būti padaryta.
Be to, agentūrai BNS jis teigė, kad naujausias sprendimas priimtas teisme, kurio vienas kolegijos teisėjas perėjo į pagrindiniam VP grupės akcininkui Nerijui Numai atstovaujančią advokatų kontorą, o kito teisėjo sesuo irgi dirba advokatų bendrijoje, kuri taip pat turi ryšių su N.Numos įmonėmis.
Vis dėlto šių metų sausio viduryje paskelbta, kad VP sudarė taikos sutartį su M.Marcinkevičiumi, kurią dar turės patvirtinti teismas. Tiesa, paprastai tai jau laikoma formalumu.
Taip pat pranešta, kad N.Numos kontroliuojama Kipro bendrovė „Bertona Holdings Limited“ iš M.Marcinkevičiaus ir jo kontroliuojamų bendrovių įsigijo jų turėtas VP grupės akcijas – maždaug 10 procentų paketą.
Sandorio vertė neatskleidžiama, o po jo „Bertona Holdings Limited“ galutiniai naudos gavėjai yra N.Numa, jo brolis Vladas Numavičius ir verslo partneris Ignas Staškevičius.
Kaltino mokesčių vengimu
Vos prasidėjus konfliktui dėl „Akropolių“ pardavimo ir N.Numai (tuomet – dar Numavičiui) pradėjus supirkinėti vadinamojo VP dešimtuko akcijas iš kitų verslo partnerių daugelis agresyvų M.Marcinkevičiaus elgesį siejo su tikslu išpešti kuo didesnę kainą.
Šis akcininkas netgi apkaltino visą VP grupę itin agresyvia mokesčių planavimo sistema, todėl neva jis, kaip ir kiti grupės nariai, nuo gautų pajamų mokėdavo vos 0,6 proc. mokesčių.
Iš karto sukruto politikai. Kovos su oligarchais vėliava nuolat mosikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turės išsiaiškinti padėtį „VP grupės“ įmonėse.
Tuometis premjeras Algirdas Butkevičius savo ruožtu pranešė, kad mokesčių inspektoriai jau seniai tai daro.
Bet „Vilniaus prekyba“ iškart kreipėsi į VMI ir paprašė atlikti mokestinį įmonės patikrinimą.
Anot jos atstovų, vienai didžiausių lietuviško kapitalo įmonių mesti kaltinimai dėl nesumokėtų mokesčių yra pramanas.
Beje, jau 2015-aisiais VMI pranešė, kad po keletą metų trukusio patikrinimo prekybos tinklą „Maxima“ valdančios VP grupės akcininkams apskaičiuota 2 milijonai eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.
Paskelbta, kad nepagrįstai buvo pasinaudota gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis, mokesčių vengta ir sudarant sandorius.
Dėl šito niekas nesiginčijo, juolab kad ir apskaičiuota suma, palyginti su visa grupės apyvarta ir valstybei sumokėtais mokesčiais, menka.
Jokių stambesnių pažeidimų nebuvo nustatyta ir vėliau atliktų tyrimų metu.
Metė didelius pinigus
Iš viso teismuose buvo nagrinėjama apie porą dešimčių bylų, susijusių su VP grupės akcininkų konfliktu.
Tam buvo mestos itin didelės sumos. „Lietuvos rytas“ 2018-aisiais paskelbė, kad M.Marcinkevičius ir keturi buvę „Vilniaus prekybos“ smulkieji akcininkai pasirašė susitarimą, kuriuo planuojama toliau kovoti su N.Numa, o pradiniam šio projekto etapui skirti 5 milijonus eurų.
Tuomet iš susitarimą pasirašiusio verslininkų penketo savo akcijų dar buvo nepardavęs tiktai M.Marcinkevičius. Neoficialiai teigta, kad už jas jis norėjo gauti apie 320 mln. eurų.
Kovoti pavargo visi
Kokiomis sąlygomis sudaryta taikos sutartis šiais metais, lieka neaišku. Tačiau akivaizdu viena – šis konfliktas nebuvo naudingas nė vienai pusei.
„Džiaugiamės, kad nuo 2015 metų besitęsiantis teisinis ginčas dėl žalos atlyginimo pagaliau baigėsi. Visą šį laikotarpį laikėmės nuoseklios pozicijos kantriai gintis teisinėmis priemonėmis ir nesivelti į vykdomas viešųjų ryšių kampanijas prieš „Vilniaus prekybą“.
„Vilniaus prekybos“ fokusas buvo ir yra sutelktas į organizacijos ir verslų plėtrą. Taigi su M.Marcinkevičiumi sudaryta taikos sutartis įmonės krypties ir kasdienybės nekeičia, bet suteikia galimybę visą dėmesį skirti tiesioginei veiklai“, – teigė bendrovės direktorius Andrius Mikalauskas.
Panašiai kalbėjo ir sutartį su M.Marcinkevičiumi pasirašęs „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovas I.Staškevičius.
„Šiuo sandoriu „Bertona Holdings Limited“ tęsia savo investicinę veiklą.
Taip baigiasi nemalonus laikotarpis, per kurį padaryta įvairios žalos daugeliui bendrovių, taip pat ir „Bertona Holdings Limited“ investicijoms. Tikiu, kad prasideda šviesesnis etapas, o jame ne tiktai mes, bet ir M.Marcinkevičius energiją skirsime prasmingiems sumanymams“, – sakė I.Staškevičius.
