Anot eksperto, Rusija pasaulio ekonomikoms yra pernelyg svarbi žaliavų tiekėja, tad toks žingsnis galėtų lemti pasaulio ekonomikos griūtį.
„Tai yra nerealu. Pasekmės būtų tokios, kad nuo to nukentėtų viso pasaulio finansų sistema, ir šiuo atveju tai būtų labiau žodiniai grasinimai nei realūs veiksmai“, – Eltai sakė A.Izgorodinas.
„Šiuo metu ir taip finansų rinkose tikrai yra daug streso dėl to, kad centriniai bankai griežtina pinigų politiką ir rinkos gyvena neapibrėžtumo ir baimės nuotaikomis. Šiuo metu nemanau, kad kažkas norės atjungti Rusiją nuo SWIFT dėl to, kad poveikis bus visiems“, – pabrėžia ekonomistas.
Jo teigimu, Rusija yra vienas didžiausių žaliavų eksportuotojų, šalyje išgaunamus naftos, dujų, metalų ir kitus išteklius tiekianti viso pasaulio rinkoms, tad, ją atjungus nuo pasaulinės tarpbankinės komunikacijos sistemos, sutriktų globalios žaliavų tiekimo grandinės.
„Nepamirškime, kad Rusija yra labai didelis žaliavinių prekių eksportuotojas realiai visam pasauliui, ne tik Lietuvai ar Europai. Jeigu Rusija būtų atjungiama nuo SWIFT, tai reikštų, kad Europa, JAV, dar kažkas negalės pirkti rusiškų žaliavų“, – pastebėjo A.Izgorodinas, taip pat pabrėžiantis, kad tai lemtų dar didesnę infliaciją tiek Europoje, tiek JAV.
„Tai reikštų dar didesnes metalų, naftos kainas, dar didesnę infliaciją Amerikoje, dar didesnę infliaciją Europoje, galimus neramumus visuomenėje, nes europiečiai nemėgsta didelės infliacijos, o šiuo metu infliacija Europoje yra didžiausia per dešimtmetį. Tie patys prancūzai to labai nenorėtų, ypač prieš artėjančius prezidento rinkimus“, – kalbėjo A.Izgorodinas.
„Žiūrint į šį klausimą labai pragmatiškai, to nenori nei viena, nei kita pusė“, – apibendrino jis.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjo, jog JAV ir ES sutarė neatjungti Rusijos nuo SWIFT sistemos, jei Kremlius pradėtų karinę intervenciją į Ukrainą. Sprendimas motyvuotas tuo, kad toks veiksmas itin skaudžiai smogtų ne tik pačiai Rusijai, bet ir Vakarams.
Sausio pradžioje Kremlių apie „niekada nematytas ekonomines pasekmes“ įspėjo JAV prezidentas Joe Bidenas. Pabrėžusi, kad Rusijai ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga yra „daug svarbesni“ nei atvirkščiai, reaguoti didžiulėmis ekonominėmis ir finansinėmis sankcijomis ketvirtadienį pažadėjo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį žurnalistams Briuselyje sakė, kad, norint iš tikrųjų atgrasyti Rusiją nuo karinių veiksmų, būtinos „nepakeliamos“ sankcijos.
Karinės intervencijos grėsmė Ukrainos ir Rusijos pasienyje kilo dar praėjusių metų viduryje, Kremliui pradėjus telkti daugiatūkstantinę kariuomenę pasienyje su Vakarų kaimyne. Tuo Ukraina Rusiją apkaltino dar vasarą.
Praėjusių metų pabaigoje prie šios šalies sienų Rusija buvo sutelkusi daugiau kaip 100 000 karių. Maskva savo ruožtu tvirtina nesirengianti pradėti puolimo, nors pranešama apie Rusijos Tolimųjų Rytų regione dislokuotų pajėgų judėjimą vakarinių šalies sienų link.
