Pirkdami namą į ekonomines prognozes ne itin žiūri
JAV centrinis bankas kovą baigs pinigų spaudinimą ir palūkanų norma šalyje gali būti didinama net tris kartus, „Žinių radijuje“ sakė ekonomistas, prof. Rimantas Rudzkis. Anot jo, į tai turės sureaguoti ir Europos centrinis bankas (ECB), kuris pavasarį taip pat stabdys pinigų spausdinimą.
Profesoriaus teigimu, dar nežinia, ar ECB pakels palūkanų normas, tačiau užteks vien prabilti apie tokius planus ir išvysime pokyčių NT rinkoje: statybų plėtros planai bus stabdomi, žmonių apetitas antriems ir tretiems būstams sumažės, krizės reiškinius išvysime jau šiemet.
Tačiau individualių namų statybomis užsiimančios įmonės pasikeitusio žmonių apetito kol kas dar nepastebi.
„Paklausa stabili. Dabar kalbama, kad bus kažkoks burbulas, bet kaip pirko namus, taip ir perka. Šiems metams statybų grafikas jau užpildytas“, – portalui lrytas.lt sakė „Gyvenk name“ direktorius Robertas Joniškis. Šiuo metu jo įmonė Šiauliuose stato apie 50, Tauragėje – 6, o Palangoje – 12 dvibučių namų.
„Žmonės namus ir tvarkosi, ir perka juos“, – paantrino ir įvairiuose Lietuvos miestuose statybas vykdančios įmonės „Statybos ABC“ projektų vadovas Zigmantas Kmita.
Per pandemiją pastebėtas ryškus butų pirkimo bumas, tačiau indiviualių namų statytojai smarkiai išaugusio susidomėjimo nepajuto.
„Kaip namai buvo statomi, taip ir dabar statomi. Per pandemiją paklausa neišaugo, išaugo tik kainos. Beveik dvigubai“, – portalui lrytas.lt teigė Z.Kmita, paminėdamas, kad butai yra patrauklesnė investicija, nes juos galima bet kada išnuomoti, todėl lietuviai juos šitaip išgraibstė.
R.Joniškio teigimu, namus perkantiems lietuviams ekonominė situacija dažniausiai nėra itin svarbi, žengti žingsnį jiems visada būna nedrąsu.
„Juk tai vienas didžiausių pirkinių žmonių gyvenime. Visada visiems kyla abejonių, ar elgiasi teisingai, ar ne, ar dabar tinkamas metas, o jei netinkamas, kada bus tinkamas?“ – vardijo pašnekovas.
O jeigu visgi krizė ateitų? „Truputį džiaugtumėmės, nes bent kiek darbo sumažėtų“, – juokavo R.Joniškis, sakydamas, kad veiklos dabar tikrai netrūksta.
Viską apsunkina statybininkai-taksistai
Individualių namų ir kotedžų statyba užsiimančių „Vilniaus namų“ komercijos direktorius Ernestas Demanavičius patikino, jog įmonei 2020 m. buvo kiek beprotiški, tačiau 2021-ieji, ypač antroji pusė, – jau ramesni. Šiemet suplanuotų statybų skaičius taip pat jau panašesnis į matytą iki pandemijos ir greitu metu, pasak pašnekovo, jokio NT burbulo ar krizės nebus, mažėjančių kainų neišvysime.
„Juk nėra pasiūlos. Pavyzdžiui, žmonės iš keturių statybos leidimų gauna vieną. Kad pastatytume namą, reikia įsigyti sklypą, sutvarkyti dokumentus, o tada tik pastatyti namą ir jį realizuoti. Anksčiau tai trukdavo apie dvejus metus, o dabar net negalime prognozuoti, kada gausime leidimą. Visi vargsta ir su infrastruktūros sutartimis, inžinerija, tas procesas gali išsitęsti iki ketverių metų. Dabar labai daug nežinomybės, viskas tik blogėja, viskas kenkia pasiūlai.
Ir apie pigimą net nėra kalbos. Dabar tikrai geras laikas statyti, galėtume ir parduoti, bet mums neleidžia to daryti. Ir kai leidžia tik du tris namus pastatyti, niekas nenori jų pigiai parduoti. Visi supranta, kad konkurencijos nėra, o žmonės, esant tokiai mažai pasiūlai, perka ir už didesnes sumas“, – portalui lrytas.lt komentavo E.Demanavičius.
Jis paskaičiavo, kad vien per pandemiją įmonės statomų namų kainos pakilo apie 40 proc. Iki tol vieno namo kvadrato kaina siekdavo apie 1 tūkst. eurų, dabar ji pakilusi iki bent 1,5–1,7 tūkst. eurų.
Tačiau tokios sumos, pasak E.Demanavičiaus, yra „proto ribose“. Be to, taip dabar išstumiami net vienadieniai plėtotojai, kurie rinkai padarydavo daugiau žalos nei naudos, nes siūlydavo itin žemas kainas ir taip konkuravimas tapdavo nelygiavertis.
„Klientai nėra profesionalai, jie nemato didelio skirtumo namo statyboje, bet mato kainą. Ir normalu, kad tada jie renkasi pigesnę, nors tai iš tiesų gali būti ir prastesnės kokybės statyba“, – patikino jis.
Apie tai kalbėjo ir R.Joniškis: „Namus pradeda statyti ir visokie taksistai ar kitų sričių žmonės. Jie ir iškreipia rinką. Bet kai jie nebestatys namų, viskas normalizuosis ir bus, kaip buvę.“
Anot Z.Kmitos, kainas labiausiai išpūtė kone dvigubai ar net daugiau pabrangusios žaliavos, tad ir ateityje statybų kainos priklausys būtent nuo medžiagų ir jų tiekimo, ar nekils trukdžių.
Namų kainos – neadekvačiai mažos
E.Demanavičius mano, kad apskritai individualių namų statybos kainos ilgą laiką buvo neadekvačiai mažos, o pajamingumas toks, kad kartais namo net nebūdavo verta statyti.
„Tarkime, iš pastatyto namo uždirbi 10 tūkst. eurų ir dar turi suteikti 5 metų garantiją. O juk kas nors gali nutikti, tokiu atveju, būtų „suvalgomi“ dar 2–3 tūkst. eurų. Tada atrodo, kad nebėra prasmės statyti. Tik dėl tų vienadienių statytojų būdavome priversti namus pardavinėti tokiomis kainomis.
Bet po truputį žmonės kotedžą ar namą perka nebe iš kokio nors Petro Petraičio, o iš žinomų įmonių, nes supranta, jog susidūrus su problemomis Petras Petraitis gali nebekelti ragelio“, – pasakojo jis.
Vis dėlto, pašnekovo manymu, pažvelgus į lietuvių indėlius, uždarbius ir galimas pasiimti paskolas, Lietuvoje tiek namai, tiek kotedžai yra per pigūs.
„Tikrai nėra normalu, kad šeima, uždirbanti 1,5–2 tūkst. eurų per mėnesį, gali įsigyti kotedžą, jį įsirengti ir gyventi. Kainos tikrai per mažos“, – neslėpė jis.
E.Demanavičiaus prognozėmis, per ateinančius dvejus trejus metus individualių namų ir kotedžų kainos kils dar bent 40 proc.
Kad kainas teko kelti, pripažino ir R.Joniškis. Tačiau kiek mažiau – apie 10–15 proc. „Mes nesistengiame nulupti paskutinius pinigus ir paimti maksimalią kainą. Juk galėtume pakelti kainas ir 100 proc., bet kas tada pirks? Gerai pagyvuotume metus ar pusę, bet vėliau neišsilaikytume“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas paminėjo, kad kai kurių sumų už statybas pakelti net negalėjo, nes sutartys buvo sudarytos dar prieš pandemiją, o nepraėjus nė metams visos žaliavos stipriai pabrango.
„Sutarties nenutraukėme nė su vienu klientu, už kokią sumą buvo sutarę, už tokią ir pastatydavome. Gal tai buvo kiek nuostolinga, galėjome dar 10–15 proc. pakelti kainas, bet nenorėjome prarasti klientų“, – sakė jis.
Registrų centro duomenimis, 2021 m. visoje Lietuvoje parduota 16,1 tūkst. individualių gyvenamųjų namų, 2020 metais – 12,8 tūkst., 2019 metais – 11,9 tūkst.
Daugiausia namų nupirkta šalies didmiesčiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei jų rajonuose.
Per pastaruosius metus didžiausias metinis sandorių šuolis fiksuotas Akmenės, Anykščių ir Ignalinos rajonuose, Palangos mieste bei Trakų rajone.
