Kuriozai Žemaitijoje: dešimtmetį ūkininkai neteisėtai pelnėsi iš svetimos žemės, tačiau savininkė net negali sužinoti, kas jie

Nenaudojamą žemės sklypą turinti Telšių gyventoja Dalija Miliuvienė pasijuto apgauta dukart – ūkininkų ir valstybės institucijų, stojusių į jų pusę.

Žemės Skuodo rajone paveldėjusi pensininkė netikėtai sužinojo, kad mažiausiai dešimt metų už jos sklypą išmokas gavo jai nepažįstami asmenys.

Tuo metu skundų sulaukusi Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kaip įmanydama ėmė saugoti jų duomenis.

Negana to, metus kažkur klaidžiojo Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas, kuris teisme galėjo tapti svariu įrodymu, kad svetimą žemės sklypą deklaravusi žemės ūkio bendrovė „Aubrakas“ nusižengė įstatymams.

Ši istorija teismą pasiekė tuomet, kai, paraginta dukters, D.Miliuvienė nusprendė deklaruoti Skuodo rajone, Paparčių kaime, esantį 2,4 hektaro žemės sklypą.

Motinos sklypo dokumentus ėmusi tvarkyti verslininkė Ilma Miliūtė-Žilienė iš NMA gavo pribloškiantį atsakymą: šį sklypą jau dešimt metų deklaruoja ir išmokas už tai gauna kiti asmenys.

Bet kas jie tokie, NMA specialistai I.Miliūtei-Žilienei neatskleidė. To padaryti esą neleido asmens duomenų apsaugos reikalavimai.

Verslininkei teko kreiptis į Administracinių ginčų komisiją, kuri nustatė, kad NMA negalėjo nesuteikti informacijos apie sklypą deklaravusius asmenis.

Nors komisija panaikino NMA sprendimą nesuteikti informacijos, duomenų apsaugos įstatymu ši įstaiga apsiginklavo dar kartą.

Po kurio laiko I.Miliūtei-Žilienei vis dėlto pavyko išsiaiškinti, kad nuo 2009 iki 2014 metų svetimą sklypą deklaravo Plungės rajono ūkininkė Alma Jonikienė, o vėliau – Plungėje veikianti žemės ūkio bendrovė „Aubrakas“, kurios valdybos nariai yra ir A.Jonikienė, ir jos sutuoktinis gerai žinomas Plungės verslininkas Vidmantas Jonika.

Tačiau nei Plungės bendrovė, nei A.Jonikienė niekada nebuvo nei šio sklypo savininkai, nei nuomininkai. Nors jie naudojosi moters paveldėtu sklypu, žemės mokesčio niekada nemokėjo.

Net ir sužinoję, kad išmokos buvo atseikėjamos už galimai neteisėtai deklaruotą svetimą sklypą, NMA darbuotojai atsisakė nurodyti, kiek pajamų už tai gavo A.Jonikienė, nes I.Miliūtė-Žilienė esą nebuvo jos įgaliotas asmuo.

NMA už žemės deklaravimo pažeidimus bendrovei „Aubrakas“ dar 2020 metų lapkritį buvo pritaikiusi sankcijas, tačiau tai liudijantis raštas kažkodėl atsirado tik po metų, kai ir Plungės, ir Klaipėdos teismai jau buvo nusprendę, kad žemės savininkė neturi teisės iš jos sklypą pasisavinusių asmenų reikalauti žalos atlyginimo.

„Galbūt raštas pasimetė Plungės teisme, gal Klaipėdos apygardos teisme, o gal NMA specialiai jo nerodė, nes tai būtų visiškai pakeitę situaciją. Tada ir teismui taptų aišku, kad sklypą deklaravusių asmenų veiksmai buvo neteisėti“, – svarstė I.Miliūtė-Žilienė.

Moteris stebėjosi, kodėl Plungės apylinkės teisme nagrinėjant jos motinos skundą NMA atstovavusi teisininkė apie šį dokumentą neužsiminė nė žodžiu. Jokio atsakymo apie priimtus sprendimus iš NMA nebuvo gavusi ir pati D.Miliuvienė, nors rašte teigiama, kad sankcija bendrovei „Aubrakas“ buvo taikyta remiantis sklypo savininkės dar 2019 metais pateikta informacija.

I.Miliūtę-Žilienę nustebino ir pats NMA sprendimas – sankcijos svetimą sklypą deklaravusiai bendrovei „Aubrakas“ buvo pritaikytos tik už 2018-uosius. Už šiuos metus bendrovei neskirtos išmokos, nes, NMA teigimu, ji nepateikė deklaracijos, tad laikytina, kad sklypas buvo deklaruotas neteisėtai ir neteisingai.

Tačiau bendrovė „Aubrakas“ svetimą sklypą deklaravo nuo 2014 metų. NMA atsakė, kad žemės savininkės skundas buvo gautas 2019-aisiais, todėl jie galėję tikrinti tik 2019 ir 2018 metų deklaracijas.

Toks NMA valdininkų sprendimas nustebino I.Miliūtę-Žilienę: „Jie neva neturėjo teisės vertinti ankstesnių metų deklaracijų. Vadinasi, jei nemoki mokesčių 20 metų, valstybė išieškotų tik už vienus?“

Išmokas už deklaruotus žemės sklypus skirstanti NMA kratėsi atsakomybės dėl Skuodo rajone susidariusios situacijos. Savo rašte agentūra priminė, kad deklaruojant žemės plotą nėra būtina pateikti žemės nuosavybės dokumentų.

Nuosavybės dokumentus būtina pateikti sklypą deklaruojant seniūnijose. Kaip paaiškėjo Plungės teisme, A.Jonikienė sklypą deklaravo seniūnijoje. Bet apgauta sklypo savininkė nieko nelaimėjo nei Plungės, nei Klaipėdos teismuose.

Plungės apylinkės teismo ieškovė prašė iš A.Jonikienės priteisti 909 eurus, o iš bendrovės „Aubrakas“ – 864 eurus negauto žemės nuomos mokesčio, taip pat priskaičiuoti 5 procentus metinių palūkanų.

Tiek A.Jonikienė, tiek „Aubrakas“ teisme neigė deklaravę svetimą žemę. Jų teigimu, kiek didesnis nei dviejų hektarų sklypas jų deklaracijose atsidūrė netyčia – pildant paraišką NMA sklypo duomenys yra suformuojami automatiškai, pagal elektroninį žemėlapį, kuriame galima vieno hektaro paklaida.

Anot nuomotojų, moteriai priklausantis 2,4 hektaro sklypas yra įsiterpęs į jų sklypus, kurių bendras plotas 51,6 hektaro, o paraiškoje paramai gauti nėra nurodyti unikalūs sklypų numeriai.

Plungės apylinkės teismas birželio mėnesį atmetė skuodiškės ieškinį, negana to, bendrovei „Aubrakas“ ji turėjo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, sumokėti 1500 eurų.

Su tokiu sprendimu nesutikusi moteris kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, tačiau jos skundas vėl buvo atmestas. Teismas nusprendė, kad sklypo savininkės patirti nuostoliai nėra realūs – ji nebuvo sudariusi žemės nuomos sutarties, todėl ir negalėjo gauti pajamų iš jo nuomos.

Teisėjų nuomone, nors kiti asmenys be teisinio pagrindo deklaravo D.Miliuvienės žemės sklypą, tai esą neužkirto kelio jį išnuomoti ir pačiai gauti pajamas.

Ieškovei nustebus, kad nei NMA valdininkai, nei seniūnijos specialistai per tiek metų nepastebėjo, kad jos sklypą deklaruoja kiti asmenys, teismas atsakė, jog ji pati dešimt metų nematė, kad kažkas naudojasi jos žeme.

Pensininkė to matyti ir negalėjo, nes tiek A.Jonikienė, tiek „Aubrako“ atstovai abiejuose teismuose tvirtino, kad žemės sklypo niekada nedirbo. Toks jų prisipažinimas teismui ir sukėlė įtarimų.

Nors D.Miliuvienės ieškinys dėl nuomos mokesčio buvo atmestas, teisėjų kolegija atskirąja nutartimi kreipėsi į NMA ir pranešė, kad A.Jonikienė ir „Aubrakas“ neturėjo teisės deklaruoti žemės sklypo, nes nebuvo nei teisėti jo naudotojai, nei valdytojai.

Už svetimą žemės sklypą jie gavo finansinę paramą, nors pagal nustatytas taisykles parama turėtų būti gaunama tik už dirbamus ir teisėtai valdomus plotus.

NMA teismui atsakė, kad dar iki šios nutarties ėmėsi veiksmų ir bendrovei „Aubrakas“ pritaikė sankcijas, tačiau nagrinėjant bylą sklypo savininkė apie tai nieko nežinojo, šis dokumentas nebuvo minimas ir teisme.

NMA Komunikacijos skyriaus vedėja Vaiva Kovaliūnienė tvirtino, kad šiuo atveju sklypo savininkė nebuvo prašiusi informuoti, ar jos žemę deklaravusiam pareiškėjui pritaikytos sankcijos, o teismui apie bendrovei „Aubrakas“ pritaikytas sankcijas buvo pranešta.

V.Kovaliūnienės teigimu, nustačius neteisėto deklaravimo atvejus visada taikomos sankcijos, o jas pritaikiusi agentūra apie tai informuoja pareiškimą pateikusį asmenį.

NMA duomenimis, 2020 metais buvo deklaruota 1,17 mln. žemės sklypų. Atvejai, kai nustatyta, kad deklaruojamas sklypas neturint jo valdymo teisės, sudarė tik 0,14 procento.

NMA teigimu, nustačius neteisėto deklaravimo faktus visais atvejais buvo pritaikytos sankcijos, kurios nurodytos žemės ūkio ministro patvirtintose Tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėse.

Pagal šias taisykles, nuosavybės dokumentus būtina pateikti deklaruojant laukus seniūnijoje. Deklaruojant žemę NMA nuosavybę reikia įrodyti tuo atveju, jei tą patį sklypą yra deklaravęs kitas asmuo.

Nuosavybės dokumentai reikalingi ir tuo atveju, jei praėjusiais metais paraiška nebuvo teikta arba deklaruojami didesni nei 2 hektarų plotai, kurie buvo nedeklaruoti dvejus metus.

NMA specialistai nuosavybės dokumentų prašo ir įtardami, kad žemės valda galimai skaldoma siekiant gauti didesnes išmokas arba įtardami neteisėtą deklaravimą.

NMA atstovės V.Kovaliūnienės teigimu, agentūra yra sukūrusi įrankį, leidžiantį kiekvienam Lietuvos piliečiui patikrinti, ar jam priklausanti žemė be jo sutikimo nebuvo deklaruota išmokoms gauti. Tai – NMA agro mobilioji programėlė.

Sužinojęs apie neteisėto deklaravimo atvejį programėlės naudotojas turi galimybę apie tai nedelsdamas informuoti NMA. Sklypo savininkas, kreipęsis į NMA, gali gauti informaciją, kas sklypą deklaravo, ir kiek išmokų galėjo gauti, jei tą sklypą būtų deklaravęs pats savininkas.