Lietuvos antstolių atstovė spaudai Dora Petkauskaitė teigė, kad nemalonumų priežastis įprastai būna pačių skolingų žmonių neapdairumas ar aplaidumas.
Nuskaičiavo atlyginimą
Vyras pasakojo, kad iki Kalėdų dirbo Vokietijoje. Sušlubavus sveikatai, atsidūrė ligoninėje.
„Darbdavys pervedė avansą. Antstolė iš Tauragės ėmė ir nuskaičiavo viską. Skambinau jai. Norėjau išsiaiškinti, kas čia kaip. Ji net nesiklauso ir sako, kad džiaukis – greičiau padengsi skolas.
Gruodžio viduryje darbdavys vėl padarė pavedimą. Ir vėl tas pats – viską nuskaičiavo. O man reikia ir butą išlaikyti. Jei nemokėsiu nuomos, kas mane laikys“, – kalbėjo šilutiškis.
Pasak pastarojo, jis puikiai supranta, kad padarė daug klaidų ir pačiam jam reikia iš jų išsikapstyti. Vyras tik nesupranta, kam iš tokių kaip jis šaipytis.
„Kaip man gyventi? Kaip išsikapstyti? Nejau būsiu priverstas eiti į gatvę ir apiplėšti kokią senutę, kad atsidurčiau įkalinimo įstaigoje. Kito kelio aš neturiu. Neturiu iš ko net į tą Tauragę nuvažiuoti. Gyvenk kaip išmanai“, – teigė pašnekovas.
Tiesa, po kurio laiko, kai „Šilokarčema“ pradėjo domėtis istorija, dalis lėšų nelaimėliui buvo grąžinta.
Plačiau šią situaciją komentavo Lietuvos antstolių atstovė spaudai D. Petkauskaitė. Anot jos, sąskaitos areštas ir dar visų joje buvusių lėšų nuskaitymas – nemalonus „šaltas dušas“ bet kuriam skolų turinčiam žmogui. Tačiau į tokią situaciją patenkama ne dėl to, jog „įstatymai žiaurūs“ arba kad „antstoliai negailestingi“. Nemalonumų priežastis įprastai būna pačių skolingų žmonių neapdairumas ar aplaidumas.
„Ne išimtis ir į „Šilokarčemos“ redakciją kreipęsis A. B. Šis vyras laiku nepateikė antstoliams informacijos apie gaunamas lėšas (darbo užmokestį), todėl jos ir buvo automatiškai nuskaitytos. Lėšas iš skolingų asmenų sąskaitų centralizuotai nuskaito Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema.
Jeigu sąskaitos savininkas nepraneša antstoliui apie gaunamas lėšas, iš kurių skolos neturi būti išieškomos arba turi būti išieškomos specialia tvarka (nuskaičiuojant tik dalį pajamų), tai ir antstolis neturi galimybės šioje informacinėje sistemoje nustatyti kitokį skolų išieškojimo režimą. Tada ir būna nuskaičiuojama visa lėšų suma: juk informacinė sistema „nežino“, kad dalį pinigų reikėtų palikti asmens pragyvenimui.
Tiesa, šiam „Šilokarčemos“ skaitytojui susisiekus su antstolės kontora, lėšos buvo operatyviai grąžintos. Tačiau ateityje istorija gali pasikartoti, jeigu nemažai įvairių skolų turintis vyras vėl nepasirūpins duomenų apie pajamas pateikimu antstoliams“, – kalbėjo atstovė spaudai.
Ką daryti, kad skolos „nesuvalgytų“ visų pajamų?
Tam, kad skolų turintis žmogus kiekvieną mėnesį turėtų pinigų būtiniausiems poreikiams tenkinti, jo sąskaitoje nustatoma laisvai disponuojama suma. Šis instrumentas padeda užtikrinti, kad skolos nebūtų išieškomos iš socialinės paskirties lėšų (pvz., pašalpų) ir kad pragyvenimui būtų paliekama tam tikra dalis darbo ar kitų pajamų, iš kurių skolų išieškojimas yra vykdomas.
Tačiau laisvai disponuojama suma skolingo asmens sąskaitoje neatsiranda pati savaime: ją Piniginių lėšų apribojimo informacinėje sistemoje (PLAIS) turi nustatyti antstolis, gavęs asmens lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Daugeliu atvejų pakanka antstoliui pateikti pastarųjų dviejų mėnesių banko sąskaitos išrašą, bet kartais tenka pasirūpinti ir pažymomis apie gaunamas pašalpas ar socialines išmokas (kokių dokumentų reikia konkrečiu atveju, geriausia teirautis antstolio kontoroje).
Pateikti informaciją apie gaunamų lėšų kilmę svarbu todėl, kad antstoliui nuskaitomų lėšų kilmė nėra žinoma, kol apie tai nepraneša lėšų pats gavėjas ar išmoką skirianti institucija. Banko sąskaitos informacija yra konfidenciali (tai – kliento paslaptis), todėl antstolis negali nustatyti, kokios lėšos į šią sąskaitą patenka.
Pateikti informaciją antstoliui galima kreipiantis į antstolio kontorą elektroniniu paštu, paštu arba prisijungus prie savo vykdomosios bylos.
Pasikeitus skolingo asmens darbovietei ar banko sąskaitai, informaciją taip pat svarbu atnaujinti. Kartais manoma, kad pakanka pateikti duomenis antstoliui vieną kartą, ir toliau viskas eisis „kaip per sviestą“. Taip nėra. Žmogus gali įsidarbinti kitoje darbovietėje, atsidaryti naują banko sąskaitą ir gauti į ją darbo užmokestį.
Jeigu jis nepateikia antstoliui jokio dokumento, patvirtinančio, kad gauna darbo užmokestį į tą naują sąskaitą, tai vieną dieną įvyksta nemaloni situacija, kai visas darbo užmokestis, o ne jo dalis, nuskaičiuojamas dengiant skolas. Todėl visais atvejais naudingiau vykdyti Civilinio proceso kodekse įtvirtintas skolininko pareigas, aktyviai bendradarbiauti su antstoliais ir užbėgti problemai už akių, pranešti antstoliui apie gaunamų lėšų kilmę.
Pašnekovė mielai atsakė į keletą papildomų klausimų.
– Ką daryti pavėlavus pateikti antstoliui duomenis apie lėšų kilmę?
– Tais atvejais, kai antstoliai sužino apie pašalpas, išmokas ar darbo užmokestį pavėluotai, PLAI sistema jau būna jas nuskaičiavusi (tai įvyksta automatiškai). Norėdamas susigrąžinti tokias lėšas, skolingas asmuo turi grįžti prie „nepadarytų namų darbų“ – per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos specialia tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Nepateikus dokumentų per nustatytą terminą, areštuotos lėšos išmokamos išieškotojams. Tada jas susigrąžinti tampa labai sudėtinga.
– Kiek išieškant skolas išskaičiuojama iš atlyginimo?
– Išskaitų iš asmens atlyginimo dydis priklauso nuo skolų skaičiaus ir nuo įsiskolinimų rūšies. Jeigu išieškoma viena skola, tai iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio, išskaitoma 20 proc. arba 30 proc. gaunamų lėšų.
20 proc. taisyklė galioja didžiajai daliai skolų. 30 proc. išskaitoma tik tais atvejais, kai išieškomas išlaikymas periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimas.
Jeigu skolos išieškomos pagal kelis vykdomuosius dokumentus, gali būti išskaitoma ne daugiau kaip 30 proc. darbo pajamų dalies, neviršijančios MMA.
Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 50 proc. lėšų.
Tokie išskaitų iš skolininko pajamų dydžiai įtvirtinti Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.
Skolininkas, išlaikantis nedarbingus šeimos narius, turi galimybę pasinaudoti minėto straipsnio 3 dalyje numatyta lengvata. Antstoliui galima pateikti rašytinį prašymą, kuriuo remiantis dalis, išskaitoma iš MMA viršijančių pajamų, gali būti mažinama po 10 proc. kiekvienam išlaikytiniui.
– Ar galima išdėstyti skolos mokėjimą dalimis?
– Jeigu finansinė padėtis yra sudėtinga, galima bandyti tartis su kreditoriais, kad skolų mokėjimas būtų išdėstytas mažesnėmis dalimis (svarbu pateikti reikiamus įrodymus, pavyzdžiui, duomenis apie pasunkėjusią sveikatos būklę ar pan.). Kai kuriais atvejais kreditoriai sutinka palaukti savo pinigų ir ilgiau. Tada sudaromi skolų mokėjimo grafikai. Remdamiesi tokiais grafikais, antstoliai gali pradėti taikyti švelnesnes išieškojimo priemones ir mažinti išskaitomų lėšų dalis. Vis dėlto svarbu įvertinti, ar mokėjimas mažomis dalimis nepabrangins skolos per daug (ar nesikaups palūkanos ir kitos papildomos išlaidos).
Jeigu kreditoriai nesutinka daryti nuolaidų, tai antstoliai privalo vykdyti skolų išieškojimą taip, kaip įtvirtinta įstatymuose iki visiško prievolių įvykdymo.
Suprasdami, kad skolingų žmonių finansinė padėtis labai nevienoda, antstoliai siūlo įstatymų leidėjams diferencijuoti skolų išieškojimo procesus. Lietuvos antstolių rūmų požiūriu, antstoliai geriausiai žino skolininko finansinę padėtį ir galėtų priimti optimalų procesinį sprendimą kiekvienu individualiu atveju: jei reikia, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis arba atidėti. Tačiau tokia galimybė antstoliams kol kas nėra suteikta.
– Kada panaikinamas sąskaitos areštas?
– Įprastai skolininko sąskaitoms taikyti apribojimai panaikinami užbaigiant vykdomąją bylą. Tačiau į antstolius dažnai kreipiamasi su prašymais panaikinti sąskaitų areštą anksčiau. Tokius prašymus antstoliai gali patenkinti tik turėdami įrodymus, kad areštą panaikinus skolos dengimas nenutrūks. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios svarbios aplinkybės: kokio dydžio skola ir kokią jos dalį dar reikia sumokėti, kokie dokumentai pagrindžia skolingo žmogaus pasirengimą toliau mokėti skolą ir pan. Pavyzdžiui, gali būti pateikiama skolininko ir kreditoriaus taikos sutartis, kurioje skolininkas įsipareigoja grąžinti skolą tam tikromis dalimis iki tam tikro termino.
