Užimtumo įstatymo projektą palaikė 123 Seimo nariai, vienas susilaikė, niekas nebalsavo prieš.
Pakeitimais, kuriuos inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siūloma leisti savarankiškai dirbantiems asmenims mokėti prastovos išmoką, jei dėl šalyje paskelbto karantino arba ekstremaliosios padėties jų veikla būtų apribota. Išmoka siektų 267 eurus. Dabar įstatyme numatyta, kad ši išmoka galėjo būti mokama tik iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.
Jų pajamos bus vertinamos pagal priešpaskutinį ir dar ankstesnį mokestinius laikotarpius, jei veiklą reiktų apriboti tarp sausio ir gegužės, o per tą laiką dirbančiųjų savarankiškai pajamos sumažėtų daugiau nei 30 proc.
Pagal projektą, į prastovas darbuotojus išleidusiems darbdaviams skiriamos mėnesinės subsidijos limitas didinamas iki 1,5 minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) – įmonės galėtų prašyti iki 1095 eurų siekiančios išmokos. Ji būtų skaičiuojama proporcingai pagal karantino trukmę. Nuo 2021 m. pradžios iki šiol išmoka siekė 0,9 MMA pirmąjį ir 0,6 MMA antrąjį karantino mėnesį.
Pasak konservatoriaus Mindaugo Lingės pataisos priimamos su lūkesčiu, kad jų pritaikyti niekada neprireiks, tačiau būtina užtikrinti, kad apribojus darbuotojų veiklą, jie turėtų pajamų.
„Modelis išbandytas, pasiteisinęs, todėl turime turėti svertus, kad susiklosčius toms aplinkybėms galėtų jie įsijungti ir veikti. Tai daugiau dėl žmonių saugumo reikalingos pataisos“, – rytinio Seimo posėdžio metu kalbėjo M.Lingė.
Užimtumo įstatymą dar siūloma papildyti reikalavimu darbdaviams, kurie prastovą paskelbė pažeisdami Darbo kodeksą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo subsidijos skyrimo grąžinti visą už paskelbtų prastovų laikotarpį išmokėtą sumą. Darbdaviai pinigus turėtų grąžinti, jei subsidiją gavo, nors jų darbuotojai galėjo dirbti nuotoliniu būdu arba sutiko dirbti kitą pasiūlytą darbą.
Tokiu atveju į paramą remiamajam įdarbinimui, darbo vietų steigimui ir pritaikymui, taip pat vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimui galima pretenduoti tik po metų.
Ministerija skaičiuoja, kad kas mėnesį išmokos dirbantiems savarankiškai atsieitų apie 9 mln., o subsidijos darbdaviams – 30 mln. eurų. Šios lėšos numatytos valstybės rezerve.
Pasak M.Lingės, priėmus pataisas, jei karantinas būtų skelbiamas, Seimui nebereiktų susirinkti jau pasibaigus pratęstąjai sesijai tik paramai negalintiems dirbti įteisinti.
„Turime būti pasirengę, (...) kad jei Vyriausybė skelbs karantiną, kad nereikėtų Seimui papildomai susirinkti, kad būtų tie mechanizmai numatyti. Jei būtų paskelbiamas karantinas, prastovos iš karto, išleidus žmones į prastovas, būtų numatytas ir subsidijavimo mechanizmas“, – sakė parlamentaras. Jo teigimu, paramą gaus tie asmenys, kurių profesijos įrašytos į patvirtintą apribotų veiklų sąrašą.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra sakiusi, kad jei karantino prireiktų, jis būtų trumpas ir griežtas.
Vyriausybės nustatyta tvarka, karantinas Lietuvoje būtų skelbiamas, jei reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose (RITS) gydomų COVID-19 pacientų skaičius pasiektų 240, tam tikri ribojimai būtų įvedami užėmus 215 RITS lovų. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, RITS gydomi 100 COVID-19 pacientų.
Pataisos parlamente svarstytos skubos tvarka.
