„Labai svarbu pasiekti, kad toje situacijoje, kurioje esame, būtų surasti sprendimai, maksimaliai palankūs mūsų verslui. Kartais atrodo, kad būtent empatijos verslui, darbo vietų kūrimui, pajamų didinimui pristingame“, – trečiadienį po susitikimo Lietuvos ekonomikos atsparumui didinti žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Kartais leidžiamės į labai aukštas materijas, pakylame labai aukštai į dangų, nematydami, ant ko stovime. O mūsų ekonomikos pagrindas yra, pirmiausia, mūsų verslininkai, investuotojai. Ir jų interesus, jų balsus, turime girdėti gerokai labiau, nei tai pavykdavo iki šiol“, – tęsė prezidentas.
Anot šalies vadovo, norint padėti Lietuvos verslui atremti Kinijos suvaržymus, būtina aktyviau skatinti rinkų diversifikaciją iš Kinijos į kitas Tolimųjų Rytų ir Okeanijos regiono valstybes.
„Tikrai turime gerokai labiau išnaudoti potencialą eksporto plėtrai į alternatyvias rinkas, įskaitant Ramiojo vandenyno regioną. Labai daug vilčių dedu į suintensyvėjusius politinius kontaktus su Indija, Australija ir kitomis regiono valstybėmis. Manau, kad ateityje galime tikėtis raškyti tam tikrus šio darbo vaisius“, – teigė G. Nausėda, kartu akcentavęs aptartą būtinybę kurti verslui palankesnę mokestinę sistemą, kurios pakeitimus siūlytų ir jis pats.
„Kalbėjome apie galimas pelno mokesčio sistemos pataisas. Prezidentūra, jei reikės, yra pasirengusi inicijuoti savo sprendimus ir pateikti juos Seimui“, – įvardijo G. Nausėda.
Jis teigė su verslo atstovais taip pat aptaręs nukentėjusių įmonių apyvartinių lėšų papildymo galimybes bei kaip Lietuva galėtų efektyviau panaudoti ES Gaivinimo fondo paramą verslo interesams įgyvendinti.
„Tai yra procesai, pabrėžiu, politika yra procesas. Tuo tarpu, kur aš matau susiklosčiusią problemą, kad politika yra procesas, tuo tarpu verslas orientuotas į rezultatus ir šiandien jis akivaizdžiai konstatuoja, nuostoliai yra nemaži ir ateityje jie gali tapti dar didesni“, – reziumavo G. Nausėda. Jo teigimu, iki ES ir Kinijos vadovų susitikimo pavasario pradžioje Lietuva turi aiškiai suformuluoti, su kokiais konkrečiais iššūkiais verslas susidūrė.
„Jau kovo mėnesį vyks ES ir Kinijos atstovų susitikimas. Iki to laiko turime padaryti visus būtinus darbus, kad Lietuvos problematika būtų pristatyta pačiu aukščiausiu lygiu, išsamiai ir, svarbiausia, ieškant kostruktyvių sprendimų ir išeičių iš esamos padėties“, – nurodė G. Nausėda. Anot jo, Lietuvos Kinijos santykių aspektai turi tapti ES ir Kinijos santykių aspektais, nes tik taip Lietuva gali išspręsti kilusį konfliktą.
ELTA primena, kad G. Nausėda trečiadienį pakvietė už ekonominę diplomatiją, ekonomikos ir finansų politiką atsakingus Ministrų kabineto narius, Seimo komitetų vadovus, taip pat parlamentinių partijų atstovus, Lietuvos banko, VšĮ „Investuok Lietuvoje" vadovus ir verslo asociacijų atstovus į susitikimą, kuriame diskutuota, kaip padidinti Lietuvos ekonomikos atsparumą neeilinių iššūkių aplinkoje.
Rizika Lietuvos verslo konkurencingumui ir sparčiam šalies ekonomikos augimui išaugo Kinijai pradėjus Lietuvai taikyti nepaskelbtas sankcijas.
Susitikime aptartos ir trumpalaikio periodo, verslo nuostolius ir riziką mažinančios priemonės, ir ilguoju periodu Lietuvos ekonomikos produktyvumą didinančios priemonės.
