„Iš Vyriausybės tikiuosi, kad bus imamasi vertinti kainų pokyčius atskirų prekių ir paslaugų segmentuose ir pritaikyti atitinkamas papildomas priemones. Be to, dabar, infliacijos kontekste, ypač svarbu vykdyti vadinamąją ekonominę pasiūlos pusės politiką – investuoti į našumo didinimą ekonomikoje“, – į dienraščio „Kauno diena“ raštu užduotus klausimus atsakinėjo G.Nausėda.
Šalies vadovas pažymi, kad Seime svarstant šių metų biudžeto projektą, buvo priimti sprendimai, kurie prisideda prie gyventojų pajamų didinimo.
„Su 2022 m. biudžetu priimti svarbiausi sprendimai: minimalios algos kėlimas, neapmokestinamojo dydžio didinimas, papildomas pensijų didinimas. Priimti reikalingi sprendimai dėl labiau prieinamų šildymo kompensacijų žmonėms – labai raginu jomis naudotis; tai galimybė sumažinti energijos kainas, mokėjimą perskirstant per kelerius metus“, – akcentuoja jis.
Vis tik G.Nausėda mano, kad gyventojų pajamų didinimas nėra pakankamas būdas įveikti kainų kilimo iššūkius, kadangi nesiimant papildomų, į infliacijos mažinimą orientuotų priemonių, socialinė atskirtis šalyje ir toliau nemažėtų.
„Ar to pakaks – abejotina. Tačiau šis augimas bus ribotas laiko. Kovojant su infliacija apsaugoti gyventojų pajamas yra per kuklus tikslas. Nes infliacija pristabdo įsisenėjusių skurdo rizikos ir nelygybės problemų sprendimą“, – įsitikinęs prezidentas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad remiantis su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintu vartotojų kainų indeksu (SVKI) 2021 m. gruodį vidutinė metinė infliacija sudarė 4,6 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc.
Statistikos departamento duomenimis, metinė (2021 m. gruodį palyginti su 2020 m. gruodžiu) infliacija sudarė 10,7 proc.; pagal VKI– 10,6 proc.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2021 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sudarė 1,3 proc. Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 1,2 proc.
