Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 147,6 tūkst., arba daugiau nei pusę visų 2021 m. užbaigtų išieškojimo procesų antstoliai užbaigė visiškai įvykdydami kreditorių reikalavimus.
Tuo metu naujų reikalavimų priverstinai išieškoti skolas skaičius toliau mažėjo. Iš viso 2021 m. kreditoriai antstoliams pateikė 190,5 tūkst. prašymų priverstinai vykdyti sprendimus. Tai yra 4 proc. mažiau, negu buvo pateikta 2020 m.
„Padidėjusi išieškotų skolų suma ir sumažėjęs naujų reikalavimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad skolų krizės COVID-19 pandemija Lietuvoje bent jau kol kas nesukėlė,“– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Rekordiškai – 68 proc. – praėjusiais metais sumažėjo skaičius vykdomųjų bylų, kurias antstoliams teko užbaigti dėl skolininko bankroto. 2021 m. tokių bylų buvo 1 733, o 2020 m. – 5 485. Pasak I. Karalienės, šie pokyčiai patvirtina, kad valstybės suteiktos lengvatos ir parama verslui apsaugojo daugelį įmonių nuo bankroto dėl COVID-19 pandemijos atneštų nuostolių. Vis dėlto Lietuvos antstolių rūmų vadovė pripažįsta, kad daugeliui kreditorių savo pinigų pernai teko laukti ilgiau.
Taip atsitiko sustabdžius išieškojimą iš skolininkų pajamų, kurių kilmė pasikeitė. Dėl pandemijos nedirbusiems asmenims buvo mokamos valstybės pašalpos ir išmokos, iš kurių skolų išieškojimas negalimas.
Tarp antstolių išieškotų sumų – 146,9 mln. eurų, grąžintų privatiems fiziniams ir juridiniams asmenims (17,6 proc. daugiau negu 2020 m.). Tai laiku neišmokėti atlyginimai darbuotojams, išmokos vaikų išlaikymui, teismo priteistas žalos atlyginimas, skolos už ryšio ir komunalines paslaugas, skolos bankams, mokėjimo įstaigoms ir kt. Dar 19,3 mln. eurų išieškotų skolų (29,7 proc. daugiau negu 2020 m.) pernai papildė valstybės biudžetą. Tai nesumokėti mokesčiai ir baudos už administracinės ar civilinės teisės pažeidimus bei nusikaltimus.
Užbaigdami vieną procesą, antstoliai 2021 m. vidutiniškai išieškojo 703 eurus (2020 m. – 625 eurus). Kasmet auganti vidutinės išieškotos skolos suma akivaizdžiai patvirtina, kad priverstinis išieškojimo procesas Lietuvoje vis dažniau pasitelkiamas rimtų finansinių problemų sprendimui, o antstolių pagalbos poreikis susigrąžinant nedideles skolas nuolat mažėja.
Naujų reikalavimų išieškoti santykinai nedideles skolas – iki 60 eurų – antstoliams 2021 m. pateikta 6 proc. mažiau, negu buvo 2020 m. – iš viso 45,9 tūkst. Tokių skolų dalis tarp visų naujų reikalavimų per pastaruosius 6 metus sumažėjo 9 proc.: nuo 33 iki 24 proc.
Įdomu palyginti, kad, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijos ir Estijos antstoliams pateiktų naujų skolų srautas 2021 m. didėjo.
Delstų skolų dažnumas Lietuvoje ir Estijoje panašus: statistiškai po vieną naują skolą pernai teko vienam iš 15 gyventojų. O Latvijos gyventojai 2021 m. prasiskolindavo dažniau: čia viena nauja skola pernai teko vienam iš 12 gyventojų. Beje, Latvijos kreditoriai pernai kreipėsi į antstolius dėl gerokai mažesnių skolų, negu Lietuvos. Latvijoje statistinė nauja skola 2021 m. siekė 2 490 eurų, o Lietuvoje ji sudarė 4 184 eurus.
Šis rodiklis taip pat patvirtina, kad priverstinio sprendimų vykdymo sistema Lietuvoje nuosekliai persiorientuoja į didesnių skolų išieškojimą, o nedidelės skolos dažniau grąžinamos geranoriškai arba išieškomos neteisminiu keliu.
