Žiema – vis dar nepopuliarus metas
„Mūsų kompanija tiek praėjusią, tiek šią žiemą vestuvių neturi, nes visos poros sugūžėjo tada, kai dar buvo šilta ir savo oficialųjį sezoną baigėme lapkričio viduryje“, – pasakojo vestuvių planuotoja Monika Kulpytė įmonėje „Meilės legendos“.
Vakarų Lietuvoje dirbanti vestuvių planuotoja atviravo, jog žiemos sezonu vykstančios vestuvės būna arba labai gerai apgalvotos ir išsvajotos nuo vaikystės, arba atvirkščiai – šaltuoju metu laikotarpiu jos tampa greitu ir jaukiu pasirinkimu, neišleidžiant daug santaupų.
„Tai yra du, kardinaliai skirtingi poliai“, – tokius lietuvių pasirinkimus apibrėžė M.Kulpytė. Jau ne vienerius metus dirbanti vestuvių planuotoja skaičiavo, kad nors Lietuva ir pasižymi gražiais metų laikais, žiema lieka nuošalyje – iki pandemijos sulaukdavo vos 1–3 klientų šventei žiemą.
Anot M.Kulpytės, dažniausiu jaunavedžių pasirinkimu žiemą tampa greitas santuokos įregistravimas Civilinės metrikacijos rūmuose arba savarankiškas mažų vestuvių planavimas.
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Jolantos Kuzmienės teigimu, populiariausias laikas tuoktis yra nuo pavasario vidurio iki rudens vidurio. „Daugiausia santuokų įregistruojame liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. Spalio, lapkričio mėn., gruodžio pradžioje turime vėl mažiau santuokų, o arčiau Kalėdinio laikotarpio ir Naujųjų metų santuokų padaugėja“, – dalijosi pastebėjimais J.Kuzmienė.
„2020 metais sumažėjęs įregistruotų santuokų skaičius, 2021 metais vėl augo“, – sakė J.Kuzmienė. „Iš viso 2021-iais įregistruota 5001 santuoka: Civilinės metrikacijos skyriuje tuokėsi 2131 pora, įvyko 269 išvykstamosios santuokos jaunųjų pasirinktose erdvėse, į apskaitą įtrauktos ir 854 bažnytinės santuokos bei 1747 santuokos sudarytos užsienyje. 2020 metais buvo įregistruota keliais šimtais mažiau santuokų – 4800“, – dėstė atstovė.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vedėja Vaineta Munderzbakienė pateikė gan panašią informaciją: „2020 m. šaltasis sezonas buvo gausesnis santuokomis nei 2021 m. Nuo 2020 m. sausio iki kovo mėnesio įregistruotos 249, o 2021 m. tik 123 santuokos.“
Visgi vestuvių planuotoja M.Kulpytė akcentavo, jog sausis ekonomine prasme yra pats dėkingiausias mėnuo vestuvėms: po šventinio laikotarpio barai ir verslai laukia klientų, dėl užimtumo jaudintis taip pat nereikia. „Su vasariu ir Valentino diena jau yra kita istorija. Kadangi vasaris yra meilės mėnuo, tai graži simbolika tuoktis, bet kalbant apie ekonominę pusę, tai nėra parankus metas – ypač didelės gėlių kainos“, – patarė M.Kulpytė.
Kaune įsikūrusios įmonės „Mood-weddings“ atstovė Aurelija Baranauskienė taip pat patvirtino, kad tiek prieš pandemiją, tiek per ją žiemą vestuvių šventę rengti žiemą tikrai nėra populiaru – jų procentaliai mažiau nei rudenį ar pavasarį.
Darbo vaisiai pasirodo tik šiltuoju laikotarpiu
Nors švenčių šaltuoju metų sezonu vengiama, vestuvių planuotojai vėlyvą rudenį ir gilią žiemą tikrai nesėdi sudėję rankų. Pasak A.Baranauskienės, tuo metų vyksta intensyvus pasiruošimas kitų sezonų šventėms: „Nėra taip, kad dirbame tiktai vasarą.“
Vis tik paskaičiuoti sunku, kuriuo metu sezonu vestuvės tampa pigesnės – viskas priklauso nuo klientų poreikių. Su dalimi klientų planavimas trunka tris mėnesius, su kitomis ir tris metus, tad finansiniu atžvilgiu norai taip pat yra kintantys.
Juolab Vilniuje įsikūrusios įmonės „Vestuvių laikas“ vestuvių planuotoja Teresa Ulozienė taip pat patvirtino, jog žiema ir toliau lieka mažiausiai susidomėjimo sulaukiantis metų sezonas, tačiau biudžetas vestuvėms ir šiuo metu vis dar panašus – sutaupyti nepavyks.
„Kai kurie galvoja, kad jei darysime kokį ketvirtadienį, tai galėsim sutaupyti. Įmonės galbūt simboliškai tą nuolaidą ir padarys, bet tai tikrai ne tūkstančiai, kalbame apie šimtus“, – pastebėjimais pasidalijo T.Ulozienė.
Vis dėlto vestuvių planuotoja pripažino, kad nors vestuvių planuotojos paslaugų kainos fiksuotos, jos po truputį kyla, tačiau atsižvelgiama tiek į planavimo sudėtingumą, tiek į apimtį, tiek į poreikius: „Kartais trisdešimties žmonių vestuvės kainuoja brangiau nei šimto žmonių.“
Visgi „Vestuvių šventės“ vestuvių planuotoja, floristė-dekoratorė bei „Vestuvių verslo mokyklos“ įkūrėja Inga Klimienė atkreipė dėmesį, kad į 2022-uosius poros nukėlė nemažai jau anksčiau atšauktų vestuvių, tačiau žiemos ir vėlyvo rudens sezonu užimtumas vis dar panašus.
„Pastebiu, kad, palyginti kelių metų biudžetus vestuvėms ir norint dabar surengti tokio pat lygio šventę, biudžeto reikės tikrai didesnio – visi matome kainų pasikeitimus, jei einame į parduotuvę ir perkame kasdienes paslaugas“, – lygino I.Klimienė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metais susituokė 15,3 tūkst. porų, iš kurių 11,5 tūkst. buvo pirmoji santuoka. 2019 metais susituokusiųjų kiek daugiau – 19,5 tūkst. Visgi įpusėjus 2021 metams, buvo skaičiuojama, jog Lietuvoje yra net 1 mln. 190 tūkst. žmonių, kurie niekada negyveno santuokoje: 636 tūkst. vyrų ir 554 tūkst. moterų.
Finansinį pajėgumą padiktavo pandemija
„Tekdavo ir teisininkus pakamantinėti, kaip turėtų elgtis, jeigu žmonės vestuves perkelia, kokios sąlygos ir kaip klostysis situacija“, – su šypsena per pandemiją pirmąjį vestuvių sezoną prisiminė T.Ulozienė. Pasak specialistės, klientai dažniausiai susidurdavo su asmeniniais finansiniais nesklandumais, problemomis dėl vestuvių perkėlimo bei susitarimų su paslaugų tiekėjais.
„Mūsų atveju, sulaukėme jaunavedžių, kurie turėjo vestuves pavasarį ir vasaros pradžioje, kai dar nelabai galima buvo planuoti, mes jau žiemą tada nukėlėme į šiek tiek vėlesnį laikotarpį: bandėm susikalbėti su tiekėjais, rasti datas, žmonės taikėsi prie paslaugų teikėjų“, – apie 2020 m. vasarą pasakojo T.Ulozienė.
Vestuvių planuotoja netgi atviravo, kad dėl didelio užimtumo jaunavedžiai vestuves perkeldavo net ir dėl norimo fotografo. Vis tik „Vestuvių laikas“ atstovė patikino, kad per pandemiją klientai turėjo pakeisti savo norus ir svajones – buvo net tokių, kurie vestuves perkėlė net dviem sezonais į priekį.
Vestuvių planuotoja M.Kulpytė taip pat prisiminė, kad jau ir pandemijos pradžioje žmonės norėjo švęsti, tad jaunavedžių biudžetai tikrai nemažėjo. Nebuvo ir taip, kad klientai išlaidautų neprotingai, tačiau šventes darydavo kokybiškai. Vis dėlto M.Kulpytė pastebi, kad 2021 m. sezonui užsakovų biudžetai vestuvėms jau yra mažesni.
Ekonomisto Mariaus Dubnikovo tikinimu, viskas išties priklauso nuo to, kiek jaunavedžiai turi pajamų ir ar yra finansiškai pajėgūs samdyti vestuvių planuotoją.
„Jeigu pajamos pakankamos ir galime leisti organizuoti kažkam kitam mūsų vieną reikšmingiausių gyvenimo švenčių, tai viskas yra gerai. Problemos prasideda tada, kai žmonės skolinasi tam, kad padarytų vakarėlį“, – dėstė ekonomistas.
„Pirma, negalima skolintis tokiems dalykams. Antra, tuomet samdyti žmogų, kuris dar planuotų vestuves, išeina tokia „savižudybė“, – komentavo M.Dubnikovas. Anot ekonomisto, geriau tuos pinigus pataupyti arba investuoti: „Naujai sukurtai šeimai būtų kur kas geriau, nei viskas išleista vestuvėms.“ Vis dėlto išleisti santaupas nėra blogai.
M.Dubnikovo teigimu, internete netgi pats yra matęs kompanijų, kurios siūlo paskolas vestuvėms: „Tai reiškia, kad kažkokia paklausa yra. Nors konkrečių duomenų gauti turbūt neįmanoma, bet akivaizdu, kad žmonės linkę išlaidauti ir kartais yra linkę išlaidauti neracionaliai.“
Vis tik verslininkė I.Klimienė pasakojo, jog kiekvienos poros vestuvės yra individualios: „Vieni galbūt gali sau leisti net ir labai daug, bet paprasčiausiai nenori, kiti nori šventės ir rengia ją taupydami kelis metus, treti nesupranta abiejų pastarųjų, nes jiems užtenka susirašymo metrikacijos skyriuje.“
„Pandemija apsunkino savarankišką vestuvių planavimą, o informacija internete, kuri anksčiau padėdavo patiems vestuves susiplanuoti, tapo nebeaktuali, mat vestuvių planavimas pandemijos metais tapo visiškai kitoks. Mane tikrai džiugina, kad būtent pandemija jauniesiems atskleidė net kelias iki tol neįvertintas vestuvių planuotojo naudas ir vertes jauniesiems“, – penkiolikos metų patirtimi dalijosi vestuvių planuotoja.
Visgi vestuvių planavimo specialistai sutartinai tikina, kad tokių paslaugų kainos po truputį kyla, tačiau pastebima ir pandemijos įtaka. I.Klimienė tam pritarė, tačiau sakė, kad, kaip ir kitose srityse, verslas patyrė nuostolių, be to, nebuvo įgyvendinta suplanuota verslo plėtra.
Visgi vestuvių planavimo įmonės „Meilės legendos“ atstovė atskleidė ir kitokią pusę: „Išgyvenome ne aukso amžių, o kaip tik dirbome dvigubai, trigubai ir net keturgubai už tą pačią sumą. Reta pora turėjo finansinį bagažą, kad galėtume svarstyti papildomą įkainį.“ 2021 metais, anot M.Kulpytės, 99 proc. klientams reikėjo kardinaliai perplanuoti vestuves, o įkainis liko toks pat.
Norai nesumažėjo, bet galimybės – taip
I.Klimienė teigė pastebinti, kad per pastaruosius kelerius metus keitėsi vestuvių planavimo tendencijos: „Vis daugiau vestuvių buvo organizuojama po atviru dangumi, o vestuvių svečių sąrašuose buvo artimiausi jaunavedžiams žmonės. Galiausiai reaguodami į nepalankią pasaulinės pandemijos situaciją vestuvių verslui ir jaunavedžiams įvedėme papildomas bendradarbiavimo sąlygas, kurios leido jaustis ramiai abiem pusėms dėl vestuvių šventės įgyvendinimo.
Todėl jau antrais pandemijos metais buvome pilnai prisitaikę prie naujų verslui sąlygų ir perpratę naujas verslo organizavimo taisykles.“
Pasak verslininkės, sumažėjo ir dalyvių skaičius: „Tai turėjo įtakos ne tik skrydžių galimybės, bet ir ribojimai bei sąlygos rengiamoms šventėms. Vestuvių dalyvių vidurkis nuo įprasto 50–60 asmenų sumažėjo iki 30–40 asmenų“. A.Baranaskienės pastebėjimai taip pat panašūs – dėl nežinomybės, ar atvyks svečiai ir užsienio, šventes klientai nuspręsdavo daryti jaukesnes ir mažesnes.
I.Klimienės tikinimu, jaunavedžiai vis dažniau rinkosi vestuvių popietes ir vienos dienos šventes be nakvynės. Nors vestuvių mastai ir sumažėjo, pramogų tik padaugėjo: nuo grupių koncertų, barų, koktelių paslaugų.
Anot T.Ulozienės, poreikiai pasikeitė atitinkamai keičiantis finansinei šeimos padėčiai: „Tikrai turėjome tokių jaunavedžių, kurių verslai per pandemiją tiesiog sužibėjo ir jie iškėlė dar prabangesnes vestuves, bet turėjom ir tokių, kurie turėjo sumažinti resursus, nes neteko darbo, sumažėjo pajamos arba staiga turėjo apsispręsti ar investuoti į būstą, ar į vestuves.“
Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja teigė, jog galimybė jauniesiems įregistruoti civilinę santuoką pasirinktoje vietoje atsirado jau nuo 2009 m. Nors tai tapo itin mėgiamu pasirinkimu, šaltaisiais metų sezonais poros renkasi susituokti uždarose erdvėse – dažniausiai Civilinės metrikacijos skyriuje. Šaltuoju metų periodu atvirose erdvėse ceremonijos nevykdomos ir Kaune – santuokos taip pat įvyksta Civilinės metrikacijos skyriuje.
„Iš jaunųjų pasirinktose vietose daugiausia santuokų 2021 metais įregistruota Vilniaus miesto rotušėje, Botanikos sode, Verkių rūmuose, labai dažnas pasirinkimas – viešbučių, restoranų terasos, kiemeliai, salės. 2021 metais jaunieji meilę vienas kitam prisiekė ir išskirtinėje vietoje – pačioje Gedimino pilyje.
„Populiariausios išvažiuojamųjų santuokų vietos 2020 metais: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodas, restoranai, kavinės, viešbučiai ir Maironio muziejaus kiemelis. 2021 metais sąrašas panašus, populiariausia vieta – VDU botanikos sodas, tada restoranai, kavinės, viešbučiai ir sveikatingumo kompleksas „Monte Pacis“, – situaciją Kaune apžvelgė V.Munderzbakienė.
Kalbant apie tendencijas, tai pasirenkamų vietų sąrašas daug metų išlieka pastovus“, – dėstė J.Kuzmienė. 2021 metais poroms pristatyta naujiena – tuoktis po atviru dangumi, Vilniaus žaliosiose erdvėse: skverelyje prie Santuokos rūmų, Bernardinų sode, Reformatų skvere.
„Priimtų prašymų susituokti skaičius taip pat išlieka panašus, kaip ir kiekvienais metais tokiu pat laikotarpiu. Šiai dienai – registruoti santuoką 2022 metams jau esame gavę 699 prašymus, net turime 6 prašymus 2023 metams“, – skaičiavo atstovė Vilniuje J.Kuzmienė. Šiais metais iki kovo mėnesio Kaune planuoja tuoktis 91 pora.
