Ar 2022-ieji bus rekordinės infliacijos metai, kalbėta „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“, kurioje dalyvavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas, energetikos ekspertas, Vilnius Tech universiteto profesorius Vidmantas Jankauskas, kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas, premjerės patarėjas ekonomikai ir investicijoms Vaidas Navickas.
– Infliacija muša dešimtmečio rekordus. Kas čia vyksta?
T.Povilauskas: Rekordai buvo pasiekti 2006-2008 m. Tad apie naujus rekordus kalbėti dar negalima.
Tačiau mes dar tik judame į viršų.
Scenarijų gali būti įvairiausių, tačiau mes laikomės pagrindinio: dabartinę infliaciją sukėlė energetinių išteklių didelis pabrangimas. Todėl infliacija piką pasieks, kai piką pasieks dujų ir elektros kainos. Jei sausis ir vasaris, ką rodo žemėlapiai, Europoje būtų kiek šiltesni nei įprastai, galbūt pikas Europoje gruodžio pabaigoje jau ir buvo pasiektas.
Tačiau mažmeninės kainos taip greitai nesikeičia. Juolab Lietuvoje elektros ir dujų kainos reguliuojamos, šilumos kainos nustatomos pagal prieš du mėnesius buvusias biokuro ir gamtinių dujų kainas. Infliacijos spartėjimas dar užprogramuotas iki vasario – pikas greičiausiai bus vasarį arba kovą. Manau, vasario mėnesį matysime apie 12 proc.
Manome, kad antroje metų pusėje metinę infliaciją turėsime gerokai mažesnę.
Tiesa, didelis nežinomasis – maisto kainos, kurios priklauso nuo žemės ūkio derliaus pasaulyje.
– R.Ruzdkis kalbėjo apie tai, kad įsismarkavus infliacijai centriniai bankai gali pradėti sukti pigių pinigų kranelį, o tai gali sukelti ekonomikos sąstingį ar net krizę. Ką apie tai galvojate?
T.Povilauskas: Viena tokių grėsmių tikrai yra, tačiau ji pasiteisintų, jei JAV ir Europos centriniai bankai per greitai užsuktų kranelius. Tačiau manau, kad tokia tikimybė, kad šitaip greitai nutiks, labai maža. JAV juk tik dabar paskelbusios, kad mažins obligacijų pirkimo tempus, kad palūkanos bus didinamos greičiausiai tik nuo gegužės. Europos Centrinis Bankas (ECB), manome, šiais metais palūkanų normų apskritai dar nedidins.
Manau, kad šiais metais bent mes Lietuvoje gyvensime šiltame ECB užpečky, kur skolinimasis išliks pigus. Mūsų verslams tai į naudą.
Vidurio Europoje – Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje – centriniai bankai palūkanas didina labai sparčiai. Čekijoje bazinė palūkanų norma – jau beveik 4 proc., Lenkijoje – beveik 2 proc. ir nėra abejonių, kad sausį bus sparčiai didinama. Ir už indėlius atsiranda 1-3 proc. palūkanos. Tai padeda mažinti vartojimą, nes žmonės jau turi kur padėti pinigus – į indėlius. Didesnės palūkanos nuima garą nuo vartojimo.
Lietuvoje turime nulines ECB palūkanas, pinigų politika nepristabdo infliacijos. Mažai tikėtina, kad ECB šiais metais infliacijai darys įtaką.
– Infliacija išpūsta dėl dujų ir elektros kainų. Kas čia atsitiko?
V.Jankauskas: Rudenį sutapo daug priežasčių, dėl ko smarkiai pabrango dujos europiečiams. Atitinkamai iš paskos sekė ir elektros kainos.
Įdomu tai, kad dėl skalūnų ir dėl to, kad jie turi pakankamai dujų, JAV gamtinių dujų kainos didžiąją šio rudens dalį buvo bent penkis kartus mažesnės nei Europoje. JAV mums daugiau dujų nepardavė, nes jas ribojo uostų, per kuriuos galima išvežti suskystintas dujas, pralaidumas.
Nelabai geresnę kainą galėjo pasiūlyti suskystintų gamtinių dujų terminalas. Kitas dalykas, kad kai „Gazprom“ praktiškai sustabdė dujų tiekimą į Europą, jei būtume likę priklausomi vien nuo jo ir būtume tikėjęsi, kad visą laiką dujos tekės į Kaliningradą ir mums ribojimų nebus, galbūt būtume galėję gerai išgyventi. Bet Kaliningradas dabar pasiruošęs gyventi apsiausties sąlygomis: jie pasirūpino ir dujų saugyklomis, įsigijo ir laivą dujoms importuoti. Norėdama Rusija dujų tiekimą per Lietuvą galėjo pristabdyti.
– Kokios prognozės tiek dujų, tiek elektros rinkoje?
V.Jankauskas: Dujų kainos jau sumažėjo – vienu metu jos buvo pasiekusios fantastinius lygius, iki 2 tūkst. JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, kai normaliai kainuodavo 300-400 JAV dolerių. Tuo metu, kai Lietuva mokėdavo 500 JAV dolerių, jau sakydavome, kad labai brangu. O šį gruodį, imant vidurkį, dujos kainavo virš tūkstančio JAV dolerių.
Atitinkamai kilo ir elektros kainos. Paprastai elektra kaip produktas kainuoja 4-5 centus. Pridėjus visa kita, vartotojas mokėdavo 14-15 centų. O dabar vien pati elektra gruodį vidutiniškai kainavo 20 centų. Ir tik keletą paskutinių dienų kainos sumažėjo iki kiek mažiau nei 10 centų.
Tolesnę kainų raidą gali nulemti Rusija – ji tikriausiai galėtų parduoti daugiau dujų Europai, tad kainos kažkiek galėtų sumažėti.
Kitas faktorius – oras. Jei žiema bus šilta, kainos gali ir smarkiai nepadidėti. Bet jei iš Arkties plūstelų šaltas oras ir išsilaikytų ilgesnį laiką, būtų didelės bėdos.
Padėtį kiek palengvina į Europą plaukiančios amerikiečių dujos – be 20-ies išplaukusių laivų planuojama dar 14.
– Ar dėl žaliojo kurso keliami mokesčiai naftos produktams nekils elektros kainos?
V.Jankauskas: Atsitiko visiškai priešingas dalykas: kai dujų kainos augo iki nematytų aukštumų, o elektros kainos sekė iš paskos, naftos kainos kiek paaugę vėl traukė žemyn. Jos paprastai labai gerai koreliuoja su ekonomikos atsigavimu: jei ekonomika atsigauna, naftos kainos kyla. Šiuo atveju naftos kaina atsiskyrė nuo elektros kainos.
A.Vizickas kalbėjo apie tai, kad viduriniąją klasę ir gaunančiuosius mažesnes pajamas kylančios kainos prislėgs labiausiai: „Bent jau ribotų pajamų žmonės dažnu atveju turi susiplanuoti išlaidas, kad jų užtektų iki kito mėnesio. Kai išlaidos pradeda taip stipriai augti, nebėra iš kur taupyti. Pasiturintis gali apriboti savo vartojimą, galbūt atsisakyti prabangos dalykų“.
– Kur matote didžiausią kainų augimą, kalbant apie tas rinkas, kurias stebite?
A.Vizickas: Išskirčiau komunalinius mokesčius, transportą, paslaugas, statybas, o dabar tai jau ateina ir į maistą. Neturime srities, kurios nebūtų palietusi infliacija.
– Nekilnojamasis turtas bent Vilniuje per metus pabrango apie 20 proc. Kada kainos sustos, jei sustos?
A.Vizickas: Visas sritis gali paveikti du dalykai: mažėjančios žaliavų kainos arba mažėjantis vartojimas. Jis gali ateiti per didesnes palūkanas arba žmonės tiesiog neišgalės pirkti.
Didesni smūgiai iš karto paliečia paslaugas, kurių žmonės gali atsisakyti.
– Lenkija nusprendė naikinti pridėtinės vertės mokestį maisto produktams ir mažinti akcizus degalams. Kaip šis sprendimas gali paveikti Lietuvą?
A.Vizickas: Prie to dar reikia pridėti, kad Lenkija visada, kai ateina infliacija, krizė, dar turi galimybę paveikti zloto kursą. Visa tai lemia, kad jie iš gretimų rinkų siurbia vartotojus. Dėl to sumažina poveikį savo ekonomikai. Įvardintos priemonės reiškia, kad srautas į Lenkiją galėtų didėti ir iš Lietuvos.
– Kas būtų paprastiems žmonės, turintiems paskolas, jei palūkanos šokteltų kaip Čekijoje iki 4 proc.? Galbūt ne vienas taptų nemokus? Ar čia nėra rizikos?
A.Vizickas: Rizika yra, nes bankai dažniausiai skolina su kintama dalimi, kuri priklauso nuo centrinio banko politikos. Prie būtiniausių išlaidų prisidėtų ir padidėjęs paskolos aptarnavimas. Tai – pakankamai dideli iššūkiai.
– Palyginkite kainas su kitomis šalimis – kur išlošiame, kur pralošiame?
A.Vizickas: Prieš panašiai trejus metus su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba buvo atliktas tyrimas. Jis parodė, kad maisto kainos visoje Europoje labai skirtingos, o, priklausomai nuo produkto, jos gali būti vienur brangesnės, kitur – pigesnės. Greičiausiai tai priklauso nuo to, kokio lygio mažmeninės prekybos koncentracija: kuo ji aukštesnė, kuo dėl vartotojų konkuruoja mažiau prekybos tinklų, tuo kainos būna aukštesnės.
Lyginantis su Latvija, mes iki šiol buvome pigesni – ten rinką buvo pasidalinę du tinklai: „Maxima“ ir „Rimi“. Dabar į Latviją atėjo „Lidl“, tačiau manau, kad kainų lygis vis dėl to bus didesnis.
Kalbant apie rūbus, ES tyrimų duomenys rodo, kad rūbai Lietuvoje vidutiniškai 5 proc. brangesni nei kitur Europoje.
V.Navickas teigė, kad yra du būdai infliacijai suvaldyti: pinigų politika – čia laukiama ECB veiksmų, ir biudžeto politika. „Jei ekonomika per karšta, kaip kad šiuo momentu, reikia mažinti biudžeto deficitą. Jį šiems metams prognozuojame 3,3 proc. Kad sumažintume biudžeto deficitą, reikia arba sumažinti išlaidas, arba didinti mokesčius.
Centrinis bankas siekia, kad infliacija būtų apie 2 proc. Bet dabar esame žymiai įkopę virš 2 proc.“, – kalbėjo premjerės patarėjas.
– Ar gali būti, kad gyventojų realios pajamos šiemet sumažės?
V.Navickas: Yra du veikiantys faktoriai: išorinis – energijos kainos, ir vidinis – atlyginimų kilimas. Iš dalies mūsų infliacija labai didelė, nes smarkiai išaugusios infliacijos kainos. Bet kad atlyginimai auga ir kainos augs – faktas.
Mūsų kainų lygis trečdaliu žemesnis nei ES. Jei atlyginimai judės link ES vidurkio, tai ir kainų lygis link jo judės.
Šiuo momentu paslaugų kainos Lietuvoje yra tik pusė ES lygio.
